Istorinę pergolę apsivis raganių kolekcija
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pavasaris prasidėjo simboliniu darbu – pradėta kurti raganių kolekcija, apsivysianti didžiausią Lietuvos rožyną juosiančią atstatytą istorinę pergolę.
Kolekcijos pradžia tapo penkių skirtingų rūšių ir veislių suaugusių raganių kerai.
„Iki šiol VDU Kauno botanikos sode raganių tebuvo vos kelios rūšys, tačiau esame užsibrėžę tikslą šią vasarą surinkti per 200 rūšių ir veislių raganių kolekciją. Ne visos jos atkeliaus tokiais suaugusiais augalais: dalį teks atsisiųsti jaunais augaliukais, kitą dalį – patiems pasidauginti, vykstant pas kolegas, į kitų šalių botanikos sodus. Tarkime, mielai šiuo klausimu bendradarbiauja mūsų partneriai – Minsko botanikos sodas (Baltarusija), turintis didžiulę raganių kolekciją,“ – apie užmojus pasakoja Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
Pirmosios pasodintos raganės, iš kurių keturias Botanikos sodui padovanojo pats A. Balsevičius iš savo asmeninės kolekcijos, sutvirtėjusios turėtų išaugti iki 4-5 metrų aukščio, o žiedus išskleisti jau šiemet. Jos atsparios šalčiams, nes yra kilusios iš kalnų ir natūralioje gamtoje pripratusios augti atšiaurių žiemų sąlygomis.
Kadangi raganės sodinamos prie didžiausią Lietuvos rožyną juosiančios pergolės, buvo pasirinkti laukinių rūšių ir jų hibridų augalai nerėksmingais baltais, gelsvais žiedais. Augdamos jos ne tik dailiai uždengs pergolę, bet ir žydėdamos sukurs švelnų foną įvairiaspalvėms rožėms bei jų neužgoš.
„Raganės Lietuvoje mylimos ir mielai auginamos, tačiau mūsų tikslas nebuvo prisodinti dekoratyvių raganių lėkštės dydžio žiedais. Pergolė apželdinama smulkiažiedėmis, kukliomis, savaime Europos, Azijos, Tolimųjų Rytų miškuose, kalnuose ir priekalnėse augančiomis raganėmis. Nes pagrindinis akcentas šioje botanikos sodo vietoje tenka ir teks didžiausiam šalies rožynui,“ – pabrėžia A. Balsevičius.
Pasak botanikos sodo specialistų, laukinių raganių auginimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja priežiūros: šios raganės – labai augios, todėl jas reikia genėti ir trumpinti, antraip pasodintos greta viena kitą užgožia.
Simboliška, kad pati pirmoji pasodinta gelsvoji raganė Clematis vitalba L., su žinoma laukine kilme: jos sėklas Italijos Lukos miesto apylinkėse surinko ir sėklų mainų programos metu į Lietuvą atsiuntė Lukos botanikos sodo darbuotojai. Iš šių sėklų išauginta raganė – nors ir kilusi iš Pietų Italijos – puikiausiai jaučiasi ir Lietuvoje. Šios rūšies raganės taip pat auga ir Vokietijoje, Prancūzijoje.
Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė
Komunikacijos koordinatorė
VDU Kauno botanikos sodas
