Vilniaus universiteto (VU) Užsienio kalbų institutas nuo šių metų priima studentus į naują studijų programą „Anglų ir kita užsienio kalba (norvegų)“. Šiame institute taip pat rengiami anglų ir ispanų, anglų ir prancūzų kalbomis laisvai kalbantys studentai. Atsigręžti į Šiaurės šalis paskatino universiteto socialinės partnerės – įdarbinimo agentūros raginimai. Jos atstovas Andrius Francas sako, kad puikiai kalbančius norvegiškai studentus darbdaviai įdarbintų jau šiandien, pasiūlydami jiems maždaug trečdaliu didesnį nei įprasta atlyginimą.
Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja ir studijų koordinatorė Rita Vickienė pasakoja, kad dar 2011 m. buvo patvirtinta studijų programa „Anglų ir kita užsienio kalba“. Kokia bus ta antroji kalba, nusprendžiama kasmet, įvertinus darbo rinkos poreikį.
„Pirmoji mūsų kalba buvo ispanų. Nuo 2013-ųjų atsirado dar ir prancūzų kalba. Su šiomis kalbomis mums tikrai neblogai sekėsi. Turime socialinę partnerę – bendrovę „Alliance for Recruitment“, kuri mus informuoja, kokių kalbų poreikis kyla darbo rinkoje. Ji ir pranešė, kad jau reikia skandinavų kalbų specialistų – arba švedų, arba norvegų, nes iš šių šalių planuojamos naujos investicijos“, – pasakoja R. Vickienė.
Nuo antro kurso paskaitos vyksta užsienio kalba
Ji pripažįsta, kad pernai VU Kauno fakultetas „užuodė“ tokių specialistų poreikį ir sukūrė naują studijų programą „Anglų ir švedų kalbos“.
„Tačiau mūsų partneriai ir toliau ragino parengti dar vieną studijų programą. Kadangi Kaunas turi švedų kalbą, mes nusprendėme rengti anglų ir norvegų kalbų specialistus“, – sakė R. Vickienė.
„Allience for Recruitment“ partneris ir vienas iš akcininkų A. Francas teigia, kad šiandien rinkoje švedų ir norvegų kalbos turi didžiausią potencialą.
„Anglų kalbos mokėjimas – jau nebe rodiklis. Ja kalbėti kandidatas turėtų de facto , kaip ir lietuvių kalba. Norvegų kalba kai kuriems verslams labai reikalinga. Tačiau idealiausia būtų, jei programa virstų tarpdalykine ir po dvejų studijų metų studentai dar galėtų pasirinkti kurią nors iš krypčių: finansai, transportas ir logistika arba informacinės technologijos – kad užtvirtintų, ką jie su ta išmokta kalba darys“, – siūlė A. Francas.
Šios programos studentams dėstys trys lietuvės dėstytojos, viena iš jų yra studijavusi Norvegijoje.
„Ši programa nuo kalbos kursų skiriasi tuo, kad mes ne tik išmokome žmogų dviejų kalbų, bet lygiagrečiai mokome kalbos struktūros, visų sudedamųjų kalbos elementų, tarpkultūrinės komunikacijos. Jeigu mokomės anglų fonetikos – lygiagrečiai mokomės ir norvegų fonetikos. Jei anglų gramatikos – šalia ir norvegų gramatikos. Skirtumas tik tas, kad studentai įstoja mokėdami anglų kalbą maždaug B1 lygiu ir tobulina šios kalbos įgūdžius, o norvegų mokomasi nuo nulio. Beje, nuo pirmo kurso dalį kursų skaitome anglų kalba, o nuo trečio visus kursus skaitome arba anglų, arba norvegų kalbomis“, – apie naują studijų programą pasakojo pašnekovė.
Gebėdami klausyti paskaitų užsienio kalba, šios programos studentai lengvai išvyksta studijuoti pagal „Erasmus+“ programą – o tai leidžia dar labiau patobulinti savo antrosios kalbos įgūdžius.
Kodėl bankininkams prireikė lingvistų?
Minėta studijų programa orientuota ne tik į kalbas, bet ir į įgūdžius, kurie pravers dirbant tarptautinėje kompanijoje: mokoma anglų ir norvegų teisinės bei verslo kalbos, laiko planavimo, darbo komandoje, kitos šalies tradicijų pažinimo, prieš baigiant studijas (ketvirtame kurse) atliekama vertimo praktika.
Įdarbinimo agentūros atstovas A. Francas pabrėžia, kad svarbu pažinti ir šalies kultūrą, papročius, įtakas. Tam tikros srities darbo specifikos neretai galima išmokti greičiau nei kalbos.
„Mums skambina atstovai iš bankų ir prašo gabiausių studentų. Iš pradžių atsakydavau: „Juk rengiame lingvistus, ką jie banke veiks?“ Tačiau jie sako, kad bankinių operacijų žmogų gali išmokyti per tris mėnesius, o kalbos – neišmokysi. Dalis mūsų studentų dirba „Nordea“ banke, kur reikalinga danų kalba. Šios kalbos nemokėme, bet kadangi puikiai išmokome kalbos struktūros suvokimo, kalbinio mąstymo, mūsų absolventai bet kurią kalbą išmoksta greičiau. Kiti darbuojasi ambasadose, tarptautinėse bendrovėse“, – pasakojo Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja.
„Allience for Recruitment“ atstovas patvirtino, kad šiandien darbdaviai samdo III ar IV kurso studentus arba įdarbina nemokančius kalbos ir siunčia juos į kalbos kursus įmonės sąskaita.
Stambūs darbdaviai jau laukia
„Priverskite šiandien IT specialistą mokytis norvegų kalbos… Jis ir taip gali gauti darbą, o pasiūlius pasimokyti kalbos atšauna: „Aš ir lietuviškai prastai kalbu, dar norvegų… – situaciją darbo rinkoje juokdamasis apibūdina A. Francas. – Todėl ir siūlau, kad kalbos specialistai pasimokytų dar ir informacinių technologijų, taip jie taptų dviejų sričių specialistais.“
Įdarbinimo agentūros atstovas atskleidė, kad šiandien vieną iš skandinavų kalbų mokančio ir jos nemokančio, tačiau turinčio tokius pat įgūdžius ir patirtį žmogaus atlyginimai galėtų skirtis 25–30 procentų.
Norvegiškai kalbančiųjų laukia „SEB“ bankas, „Danske“ bankas, įmonės „Cognizant“, „Scandia“.
Į Užsienio kalbų institutą skambinantys darbdaviai kartais prašo iki 40 darbuotojų.
R. Vickienės teigimu, prieš kelerius metus gana populiari buvo ir anglų bei rusų kalbų studijų programa, tačiau po Ukrainos krizės studentai nuo šios pasaulyje populiarios kalbos nusigręžė. Dabar dar jaučiamas vokiškai, itališkai kalbančių specialistų poreikis.
Šįmet bus priimta 30 anglų ir norvegų kalbų studentų, tačiau, pasak A. Franco, jei būtų priimta 100, tiek ir būtų įdarbinta – įmonės yra pasiruošusios į Lietuvą perkelti vis daugiau darbo vietų.
„Esu tikras, kad visi, baigę šią studijų programą, garantuotai turės darbą“, – kalbėjo A. Francas.
Vilniaus universiteto informacija
