Veprių miestelyje, ant čia esančio piliakalnio, archeologai kartu su vietos istorijos entuziastu Viktoru Ženteliu aptiko išskirtinį radinį. Manoma, kad tai gali būti XVI–XVII a. čia stovėjusių ir Šemetų giminei priklausiusių rūmų, kitaip dar vadinamų Veprių pilimi, pamatai ir kiti archeologiniai artefaktai.
Šis atradimas, anot specialistų, gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų archeologinių radinių Ukmergės rajone ir suteikti naujų žinių apie šio krašto istoriją.
Kasinėjimai atliekami vietoje, kur, kaip manoma, stovėjo Veprių pilis – rūmai. Pastatas turėjo du apvalius bokštus, buvusius ties rūmų didžiojo statinio galinių sienų centru. Čia aptikti gerai išlikę mūriniai pamatai, rūsiai bei glazūruoti kokliai su augaliniais ir medžioklės motyvais.
Pasak V. Žentelio, vaikystėje jis šioje vietoje matydavo iš žemės kyšančius pamatų fragmentus, o dabar, atlikus detalesnius tyrimus, atsivėrė aiškesnis pastato planas.
Atlikus tyrimus dviejuose, po 10 kvadratinių metrų plotuose, rezultatai nustebino – rasta gerai išsilaikiusių grindų plytelių, analogiškų esančioms Siesikų pilyje.
Per kasinėjimus rasta daug renesansinio stiliaus koklių – kai kurie jų puošti herbais ir raidėmis. Vienas herbinis koklis šiuo metu analizuojamas siekiant nustatyti, kuriai giminei jis priklausė. Pasak specialistų, tai aukštos kokybės dirbiniai, rodantys, kad čia gyveno kilminga šeima. Be minėtų koklių aptikta ir grindų trinkelių, degintos keramikos, kolonos dalių bei molinių plytų grindų fragmentų.
Pirminiais vertinimais, radiniai datuojami XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia, kai Vepriai priklausė kilmingoms giminėms ir buvo svarbus regioninis centras. Manoma, kad pilis buvo suniokota Švedijos – Rusijos karo metu.
„Labai džiaugiuosi, kad po tiek metų pavyko atskleisti šią istorinę vietą. Tai didelė dovana Veprių miesteliui – ji pritrauks lankytojų ir leis geriau pažinti mūsų krašto praeitį“, – sakė V. Žentelis ir pabrėžė, kad šis radinys svarbus ne tik moksliniu, bet ir kultūriniu bei turizmo požiūriu.
