Kodėl daugumos Vakarų šalių masiniuose renginiuose, kaip antai sporto varžybose, miestų šventėse, mitinguose, madų demonstracijose, teatruose, koncertuose, nuolat lankosi ir aklieji, silpnaregiai, ir kurtieji, ir turintieji proto negalią? Todėl, kad jiems sudarytos sąlygos suprasti, kas šiuose renginiuose vyksta.
Šiuo keliu vis drąsiau eina ir Lietuva, neapsiribodama vien televizijos žinių vertimu į gestų kalbą bei ekrano apačioje parašydama tekstą.
Aklieji mato liesdami
Vienas Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklis – Makso Frišo „Biografija: vaidinimas“ pritaikytas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Jie šį spektaklį matė lapkričio pradžioje. Kas nematė ir norės pamatyti, turėtų telefonu skambinti į teatrą arba kreiptis į savąjį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) filialą.
„Mes, aklieji ir silpnaregiai, matome liesdami. Esame tokie patys žmonės kaip ir jūs, tik mums reikia truputį padėti“, – šypsosi LASS Kauno miesto filialo pirmininkė Roma Girnienė. Ji entuziastingai sutiko žinią, kad NKDT radosi spektaklis, pritaikytas akliesiems ir silpnaregiams. Jie prieš spektaklį „Biografija: vaidinimas“, vedami studentų savanorių, atėjo ir sceną ir susipažino su dekoracijomis jas liesdami – su sofa, stalu, ant jos stovinčia taure, kitais daiktais. Spektaklį šie žmonės stebėjo užsidėję ausines – per jas girdėdami komentarus, ką aktoriai daro. Spektaklį į ausines komentavo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto audiovizualinio vertimo programos studentas.
„Palietusi taurę jaučiausi atsidūrusi spektaklio erdvėje“, – įspūdžiais dalijosi R. Girnienė.
Juodo nevadina baltu
Prieš trejus metus Lietuvos nacionalinis dramos teatras akliesiems ir silpnaregiams pritaikė spektaklį Antono Čechovo „Dėdė Vania“, parodydamas jį šešis kartus.
Lapkričio pradžioje NKDT rodytas šokio spektaklis, kuriame kartu vaidino ir šoko turintieji proto negalią bei studentai savanoriai. Jis sukurtas VšĮ „Socialiniai meno projektai“ iniciatyva.
Šio spektaklio kūrėja Asta Brilingienė pastebi, jog vadinamiesiems sveikiesiems labai daug duoda darbas, bendrystė su proto negalios žmonėmis: „Mes, lekianti visuomenė, norinti padaryti daug ir gerai, iš jų galime pasimokyti paprastumo, nuoširdumo, savo ribų suvokimo. Kaip jiems atrodo, tą pasako, pavyzdžiui: „Tu šiandien atrodai geriau nei vakar.“
Gestų kalba gyva ir vaizdi
NKDT veikia akliesiems ir silpnaregiams pritaikyta meno paroda. Jos objektai – skulptūrėlės, iškilios faktūros piešiniai, koliažai – čiuopiami rankomis.
Kitą šio teatro spektaklį – Romeno Gari „Aušros pažadą“, jame vadina tik du aktoriai, ketinama pritaikyti kurtiesiems verčiant į gestų kalbą. Gestų kalba labai gyva ir vaizdi – joje daugiau nei rankomis pasakoma veidu. Tad, pasak NKDT generalinio direktoriaus Egidijaus Stanciko, galbūt vertimą į gestų kalbą vertėtų rodyti ekrane. Kai kuriose šalyse kurtieji spektaklyje gauna po balioną, kad žinotų, kada skamba muzika. Balionas nuo muzikos garsų vibruoja.
„Kurtieji negali dalyvauti miesto šventėse. Į gestų kalbą verčiama tik per Vasario 16-osios šventę“, – apgailestauja Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro meninių gebėjimų lavinimo organizatorė Vida Eskertienė. Ji viliasi, kad kurčiųjų integracija į visuomenę bus akivaizdesnė, kai teatrų aktoriai mokės gestų kalbą bei spektaklius kurs kartu su kurčiaisiais.
„Džiaugiuosi, kad mūsų teatras atsiveria įvairiems visuomenės sluoksniams“, – sako NKDT vadovas E. Stancikas.
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ, „ŪP“ korespondentė
