Apžvelgiant praėjusius, 2025-uosius, metus, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai pažymi, kad nors eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius ir toliau palaipsniui mažėja, skaudžių nelaimių keliuose vis dar nepavyksta išvengti. Analizuojant avaringumo priežastis, išryškėja jau ne vienerius metus dominuojantys pažeidimai – leistino greičio viršijimas bei reikalavimo duoti kelią nevykdymas.
Anot Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininko Povilo Mailos, būtent šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymas sudaro didžiąją dalį pagrindinių eismo įvykių priežasčių, dėl kurių nelaimių padariniai neretai tampa itin sunkūs.
2025 metais Kauno apskrityje mobiliaisiais greičio matuokliais užfiksuota 28 616 leistino greičio viršijimo atvejų, iš kurių net 516 atvejų – kai greitis viršytas daugiau nei 50 km/h, t. y. pažeidimai, keliantys itin didelę grėsmę eismo saugumui.
Daugiau mikrojudumo priemonių – nauji iššūkiai eisme
Vertinant 2025 metų eismo situaciją Kauno apskrityje, pareigūnai atkreipia dėmesį ir į reikšmingai išaugusį elektrinių mikrojudumo priemonių skaičių. Elektriniai paspirtukai ir kitos panašios transporto priemonės tapo kasdienio eismo dalimi miesto gatvėse, dviračių takuose bei šaligatviuose, todėl tiek jų vairuotojams, tiek kitiems eismo dalyviams tenka prisitaikyti prie pasikeitusios eismo dinamikos.
Pareigūnai pabrėžia, kad itin svarbu, jog mikrojudumo priemonių vairuotojai tiksliai žinotų jiems taikomus reikalavimus, laikytųsi leistino greičio, naudotų apsaugos priemones ir gerbtų kitus eismo dalyvius – tai padeda išvengti pavojingų situacijų ir konfliktų kelyje.
Papildomų iššūkių 2025 metais kėlė ir intensyvūs kelio darbai Kauno apskrityje. Dėl laikinų eismo ribojimų kai kuriose vietose keitėsi įprasti maršrutai, didėjo transporto srautai, todėl iš vairuotojų buvo reikalaujama daugiau atidumo, kantrybės ir atsakingo elgesio.
Žuvusiųjų skaičius kinta nežymiai – didžiausią riziką patiria pažeidžiami eismo dalyviai
Nors ilgesnėje – penkerių ar dešimties metų – perspektyvoje eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius Kauno apskrityje akivaizdžiai sumažėjo, eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, rodikliai pastaraisiais metais kinta nežymiai.
2025 metais didžiąją dalį žuvusiųjų sudarė pažeidžiamiausi eismo dalyviai – pėstieji ir motociklų vairuotojai, kurių saugumas keliuose išlieka vienu svarbiausių iššūkių.
Neblaivių vairuotojų mažėja, bet problema išlieka aktuali
2025 metais neblaivių vairuotojų sukeltos avarijos sudarė apie 4 proc. visų eismo įvykių Kauno apskrityje. Lyginant su 2024 metais, tokių eismo įvykių skaičius sumažėjo 22 proc., tačiau problema išlieka aktuali.
Per metus Kauno apskrityje nustatyta 1 815 neblaivių vairuotojų, taip pat nustatyti ir 2 244 asmenys, kurie vairavo transporto priemones, nors neturėjo teisės vairuoti. Policijos pareigūnai pabrėžia, kad net ir vienas neblaivus ar teisės vairuoti neturintis asmuo kelyje vairuojantis transporto priemonę gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi.
Saugesnis eismas – bendrų pastangų rezultatas
Nors 2025 metais Kauno apskrityje eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius, lyginant su 2024 metais, sumažėjo 6,19 proc., policijos pareigūnai pabrėžia, kad kiekviena išvengta nelaimė prasideda nuo atsakingo kiekvieno eismo dalyvio sprendimo. Paklaustas, kas galėtų padėti sumažinti skaudžių nelaimių skaičių keliuose, P. Maila pažymi, kad vieno sprendimo nėra. Eismo saugumo gerėjimą lemia visuma veiksnių – kelių infrastruktūros modernizavimas, naujų saugumo priemonių diegimas, prisitaikymas prie augančio transporto ir mikrojudumo priemonių skaičiaus, nuoseklus eismo dalyvių švietimas, vairavimo kultūros ugdymas bei kryptingas institucijų darbas. „Šie ir kiti svarbūs veiksniai bei kryptingas institucijų darbas yra raktas į saugų eismą keliuose”, – akcentuoja P. Maila.
