Nugaros skausmai yra viena dažniausių kreipimosi į gydytojus priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pasak Vilniaus „Kardiolitos” klinikų gydytojos neurologės Jevgenijos Guk, yra paskaičiuota, kad per gyvenimą 60-80% žmonių bent kartą jautė nugaros skausmą, dėl kurio jautėsi nedarbingi arba jiems prireikė medicininės pagalbos.
Priežastys labai įvairios
Su nugaros skausmais susiduriama įvairiame amžiuje. Pasak specialistų, skausmus nugaros srityje lemia ne tik fizinė stuburo apkrova, bet ir raumenų disbalansas, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, psichologinė būsena. Skausmus nugaroje gali sukelti ir su amžiumi atsirandantys degeneraciniai stuburo pakitimai. Tokių pakitimų turi visi asmenys virš 30 metų amžiaus, tačiau daugelis jų nepatiria nugaros skausmų.
„Nugaros skausmas gali atsirasti ne tik dėl fizinio aktyvumo stokos, nutukimo, sėdimo darbo, bet ir dėl stuburo pakitimų, kurie atsiranda su amžiumi. Keičiantis struktūroms, gali deformuotis tarpslanksteliniai diskai, atsiranda kaulinių slankstelių išaugų, kauliniai paviršiai gali pradėti trintis vienas į kitą bei dirginti aplinkinius audinius (raiščius, nervines šakneles). Tačiau 2/3 pacientų, besikreipiančių į gydytojus dėl nugaros skausmų, patiria nespecifinį nugaros skausmą, kai nenustatoma specifinė skausmą sukėlusi priežastis. Daugelis žmonių atsiradusius skausmus sieja su degeneraciniais sąnarių ir diskų pakitimais, nors dažniausia priežastis yra raumenų ir raiščių pakitimai (disbalansas)”, – teigia J. Guk.
Pažinti ligą padeda simptomai
Pakitimai stuburo srityje ne visuomet palydimi skausmu. Ligą diagnozuoti padeda ne tik simptomai, kuriuos nupasakoja pacientas, bet ir vaizdiniai tyrimai. Specialistė pateikia pagrindinius stuburo skausmus sukeliančių ligų požymius, kuriuos pajutus – delsti nereikėtų.
„Kai skausmas iš juosmens plinta į vieną ar į abi kojas, o kaklo srityje jis plinta į rankas, jį palydi galūnių deginimas, aptirpimas, sumažėja jėga – tai gali reikšti nervinių šaknelių pažeidimą, kitaip dar vadinamą radikulopatiją. Tokiu atveju dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kita reta, bet grėsminga būklė, susijusi su skausmais juosmens srityje – tai „arklio uodegos” sindromas. Jis pasireiškia pėdų silpnumu ir tirpimu. Delsti nereikėtų, kai juntamas aptirpimas ir tarpvietėje ar sutrikus šlapinimuisi. Tokiu atveju reikėtų iškart kreiptis į gydytoją.
Kai skausmus kojų ar sėdmenų srityje pajuntate pasivaikščiojus, o atsisėdus ar pasilenkus į priekį, simptomai sumažėja – tai gali būti stuburo kanalo susiaurėjimo požymiai. Jie atsiranda dėl degeneracinių stuburo pakitimų.
Retesniais atvejais nugaros skausmus sukelia ir sąnarių uždegiminiai susirgimai, lėtinis spondiloartritas (dar vadinamas – Bechterevo liga), osteoporozė, infekcijos ar navikiniai procesai”, – ligų atvejus apžvelgia gydytoja.
Kada reikėtų kreiptis į specialistus?
Pasak J. Guk, įprastai, taikant minimalų nespecifinį gydymą, skausmas turėtų praeiti per 4-6 savaites. Pirmomis dienomis rekomenduojamas tausojantis režimas, šildymai. Esant dideliam skausmui, skiriami uždegimą bei skausmą malšinantys vaistai. Specialistai pabrėžia, kad nereikėtų užsigulėti, nes ilgas gulėjimas gali tik pakenkti.
„Jei skausmas pastovus ir intensyvus, rekomenduojame naudoti tepalus, pleistrus, vartoti vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Pagal skausmo pobūdį ir priežastį, gali būti skiriami ir raumenis atpalaiduojantys vaistai arba vaistai neuropatiniam skausmui gydyti, kartais ir antidepresantai.
Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei nugaros skausmai tęsiasi ilgiau nei savaitę, yra tokie intensyvūs, kad trikdo kasdienę veiklą arba kai kartu su skausmu atsiranda aptarti galūnių silpnumai, tirpimai, šlapinimosi sutrikimai, aukšta temperatūra, jeigu skausmai pasireiškia naktį ar nepaaiškinamai krinta kūno svoris, osteoporozės, onkologinių ir kitų susirgimų atvejais”, – rizikas apžvelgia gydytoja.
Geriausias gydymas – profilaktika
Skausmų atsiradimui įtakos turi ne tik darbo aplinkybės, amžius, bet ir psichologinė žmogaus savijauta, žalingi įpročiai. Pastebėta, kad moterys su šiomis problemomis susiduria dažniau, o tokie veiksniai kaip stresas, nerimas ar depresija gali net sumažinti skausmo jutimo slenkstį. Skirtingų susirgimų atvejus gydytojams neurologams spręsti padeda ir kineziterapeutai. Tinkamai įvertinę paciento raumenų būklę, jie parengia geriausiai pacientui tinkančią mankštą.
„Kad nugaros skausmai nesikartotų, svarbu reguliariai atlikti mankštas, stiprinančias nugaros raumenis. Tyrimų metu nustatyta, kad žmonės pasveiksta greičiau, jei išlieka aktyvūs. Mankštinantis pagerėja kraujotaka ir medžiagų apykaita nugaros raumenyse, mažėja raumenų spazmai ir skausmas. Rekomenduojami tempimo ir nugaros raumenų stiprinimo pratimai, vaikščiojimas, plaukimas. Reikėtų vengti pratimų, kurie reikalauja pasisukimo, lenkimosi, taip pat didelio intensyvumo pratimų, kurie sustiprina skausmą.
Darbo metu reikėtų stengtis, kad ilgalaikė stuburo padėtis keistųsi kelis kartus per dieną. Jei darbas yra stovimas, rekomenduojama po kojomis padėti neaukštą atramą ir pakaitomis užkelti ant jos tai vieną, tai kitą koją. Miegant svarbu, kad miego vieta būtų patogi, rekomenduojama rinktis vidutinio kietumo čiužinį. Taip pat gali padėti joga, meditacija ir atpalaidavimo technikos, padedančios mažinti stresą ir įtampą”, – patarimais dalinosi Vilniaus „Kardiolitos” klinikų gydytoja neurologė J. Guk.
Šaltinis: bvrg.lt
Reklama: Sveikatingumo centras
