Diagnozės baimė atima svarbiausia – laiką
Pasak psichoterapeutės Dalios Vasiliauskienės, kuri konsultuoja Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA vienijamus pacientus ir jų artimuosius, baimė išgirsti onkologinės ligos diagnozę – natūrali, nes dažnas savo aplinkoje jau yra susidūręs su artimojo liga, girdėjęs žinomų žmonių istorijas apie sunkią kovą su vėžiu ar mirtis, o rečiau – sėkmės istorijas tų, kuriems pavyko sėkmingai įveikti šią ligą.
„Nuo dalyvavimo prevencinėse programose ar vizitų pas gydytojus dalį žmonių stabdo įsitikinimas, jog jei gerai jaučiasi ir nejaučia skausmo, tikslo tirtis nėra. Kartais – išgirstos istorijos apie tai, jog, nepaisant tyrimų, kažkam iš artimųjų diagnozė buvo nustatyta per vėlai. Tuomet daroma klaidinga išvada, jog nėra tikslo kreiptis į gydytojus, nes prevencija neveikia. Yra ir grupė žmonių, kurie jaučiasi prastai, tačiau vis tiek delsia apsilankyti pas gydytoją iš anksto baimindamiesi išgirsti nuosprendį sau. Daugelis mūsų, dar net nežinodami galutinės diagnozės, pradedame dėlioti juodžiausius scenarijus, kurie gali niekada neišsipildyti. Baimė ir nežinomybė – štai kas dažniausiai stabdo ieškoti atsakymų ir laiku kreiptis pagalbos“, – komentavo D. Vasiliauskienė.
Pašnekovė pastebi, jog jei nerimas dėl to, kaip išgirsta ligos diagnozė pakeis gyvenimo ritmą, jo kokybę ar artimųjų kasdienybę, ypač dažnas, tai su gėda sirgti onkologine liga arba savęs kaltinimu, kad kažką padarė blogai, todėl susirgo, tenka susidurti rečiau nei anksčiau. Vis dažniau susirgusieji renkasi viešai kalbėti apie savo ligą. Žinoma, yra ir tų, kurie diagnozę slepia ne tik nuo kolegų, bet ir artimųjų. Nebūtinai dėl gėdos – tiesiog jaučiasi saugiau, kai apie jų ligą, ypač mažesniame miestelyje, niekas nekalba ir susitikę nenulydi užjaučiančiu žvilgsniu.
Psichoterapeutės žodžiais, nors netikėta ir gąsdinanti, onkologinės ligos diagnozė nėra gyvenimo pabaiga, todėl su ja svarbu nelikti vienam. Artimųjų, psichologų ar kitų specialistų, savanorių pagalba – tarsi papildomas vaistas, kuris ilgame sveikimo kelyje ypač svarbus.
„Onkologinė liga – didelis smūgis žmogui, nes gydymas gali tęstis ne vienerius metus. Šiuo laikotarpiu ne visi žmonės gali dirbti, gydymo eigoje prireikia papildomų vaistų, procedūrų, konsultacijų, dažnesnių kelionių į gydymo įstaigas ar net gydymo užsienyje. Nors kalbėti apie onkologines ar kitas kritines ligas sunku ir nemalonu, šių dienų realijos rodo, kad apie jas pagalvoti ir finansiniu saugumu pasirūpinti svarbu per ilgai neatidėliojant. Draudimas nuo vėžinių susirgimų gali padėti padengti ne tik gydymo, reabilitacijos, specialistų konsultacijų išlaidas, bet ir finansinius įsipareigojimus, todėl žmogus gali susitelkti į tai, kas svarbiausia – kuo greitesnį sveikimą“, – komentavo gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis.
Psichoterapeutė D. Vasiliauskienė pritaria, jog žmonės, kurie laukia ar jau išgirdo vėžio diagnozę, dažniausiai nerimauja būtent dėl to, kaip pasikeis jų ir šeimos kasdienis gyvenimas, kaip atrodys gydymo procesas, kokias procedūras reikės įveikti, kaip į ligos diagnozę reaguos kolegos, vadovai, kas bus su karjera, ar galės pasirūpinti savimi, šeima bei kaip įveiks gydymosi etape iškylančius psichologinius, santykių, sveikatos išsaugojimo, finansinius iššūkius.
Prevencijai – ne tik medicina
14 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) praėjusiais metais pradėjo vykdyti vėžio žinomumui ir stigmos mažinimui skirtą kampaniją „Po TO“ – kvietė žmones tikrintis sveikatą prevenciškai, o jau sergančius – įsitraukti į palaikančią bendruomenę, kad nė vienas neliktų vienas su savo liga.
„Nuolat kalbame apie tai, kad subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso kontrolė ir kokybiškas miegas – keturios pagrindinės gyvenimo sritys, saugančios mūsų sveikatą. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad net iki 40 proc. onkologinių ligų atvejų būtų galima išvengti, jei kasdien rinktumės sveikesnį gyvenimo būdą. Sveikata turime pradėti rūpintis tuomet, kai jaučiamės gerai, o ne tik pastebėję ligos požymius. Kiekvieną dieną mes renkamės – likti prie ekrano ar išeiti pasivaikščioti, rinktis greitąjį maistą ar pasigaminti šviežių daržovių patiekalą. Nors šie pasirinkimai atrodo smulkūs, iš tiesų tai – ilgalaikė investicija į mūsų ateitį“, – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog labai svarbu dalyvauti valstybės finansuojamose vėžio prevencijos programose, kurios suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti dėl dažniausiai diagnozuojamų – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos – onkologinių ligų. Tokios patikros leidžia ligą nustatyti dar iki pasireiškiant simptomams, kai gydymo galimybės yra efektyviausios.
Kaip rodo „Compensa Life“ duomenys, pastaraisiais metais, klientams registruojant vėžinius susirgimus, tarp moterų vyraujanti onkologinė liga – krūties vėžys, tarp vyrų – storosios žarnos vėžys. Abi šios ligos įtrauktos į valstybės finansuojamų vėžio prevencijos programų sąrašą.
Šiuo metu veikiančios prevencinės programos:
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
- 25–34 m. moterims kas 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP testas).
- 35–59 m. moterims kas 5 metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas ir gimdos kaklelio citologinis tyrimas (jei AR ŽPV teigiamas).
- Vakcinacija nuo ŽPV, kuris dažniausiai sukelia gimdos kaklelio vėžį, šiuo metu kompensuojama mergaitėms ir berniukams nuo 11 metų amžiaus. Dėl skiepijimo tėvai turėtų kreiptis į vaiko pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
Krūties vėžio prevencinė programa
- moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai) kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa
- vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų amžiaus imtinai. Kas 2 metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jei testas teigiamas – asmuo siunčiamas atlikti kolonoskopiją.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa
- vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėž Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas PSA koncentracijai nustatyti. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą urologo konsultacijai.
„Svarbiausia susidūrus su liga – nelikti vieniems. Skatiname žmones kalbėtis, dalytis savo patirtimis, ieškoti pagalbos ir palaikymo, nes net ir sunkiausiu laikotarpiu galima atrasti vidinės stiprybės. Tam yra pacientus palaikanti bendruomenė, veikianti savanorių pacientų gidų pagalbos linija, nemokamai teikiamos POLA psichologo konsultacijos“, – pabrėžia N. Čiakienė.
