Prasidėjo „Metų automobilis 2025“ testai ir komisijos nariai realiomis sąlygomis tikrino elektromobilių deklaracijas. Tai reiškia, kad kiekvienas iš 12 konkurso elektromobilių turėjo vienodomis sąlygomis įveikti 200 kilometrų. Pirmą kartą konkurso istorijoje trasą įveikė visi. Tiesa, ne visiems šis uždavinys pasirodė esąs paprastas.
Kaip realiomis sąlygomis patikrinti elektromobilį?
Trumpiausią atstumą pagal WTLP (angl. Worldwide Harmonised Light Vehicle Test) testo metodiką žada mažieji „Alfa Romeo Junior“ (398 km), „Lexus RZ 450e“ (404 km), „Mercedes-Benz“ EQA ir EQB (atitinkamai 456 ir 463 km) bei „Volvo“ EX30 (448 km). Kiti testuojami elektromobilių modeliai deklaruoja atstumus, viršijančius pusę tūkstančio kilometrų, tačiau tik „Renault Scenic E-Tech Electric“ pažada viršyti 600 km ir dokumentuose išdidžiai įsirašo 610 km.
„Metų automobilis 2025“ komisijai jau anksčiau teko susidurti su Lietuvos orų korekcijomis deklaruojamiems atstumams, todėl niekas aklai netiki pažadais ir pasiruošia netikėtumams bei siurprizams. Orai testams patys tinkamiausi: greitkelyje Vilnius – Panevėžys, kuriame didžiausia leistina greičio riba vis dar „vasariška,“ – 130 km/h, – pučia stiprus šoninis vėjas. Kelio asfaltą tamsina lijundra, o bandymo metu oro temperatūra tikrai nėra optimali elektromobiliams ir yra 11 – 14 laipsnių šilumos.
Testuojamiems elektromobiliams 200 km atstumą buvo leidžiama įveikti maksimaliu 130 km/h greičiu, tačiau dėl aplinkos sąlygų vidutinis bendras greitis testo metu siekė kiek daugiau nei 90 km/h. Buvo nuspręsta, jog visi vairuotojai važiuos su įjungta pastovaus greičio palaikymo sistema, salone veiks klimato kontrolė, o taip pat komisijos nariai nevažiuos tyloje ir įsijungs automobiliuose įrengtas multimedijos sistemas.
Nuvažiuojamas atstumas lieka didžiausiu elektromobilių priešu
„Skaičiai iš laboratorijų ir poligonų – gana gera priemonė lyginti elektromobilius tarpusavyje, – šypsosi „Metų automobilis 2025“ komisijos narys Justas Lengvinas. – Tačiau mes lyginame juos ne tarpusavyje, o su daugelio vairuotojų praktikai įprastais automobiliais. O kai naudojimo sąlygos arčiau tikrovės, elektromobilių kompiuteriai nuo realybės šoko kraustosi iš proto ir pasitaiko tikrai neįtikėtinų paklaidų.“
Elektromobiliai jau senokai nebėra kelių egzotika, todėl nors šis konkretus testas vertina nuvažiuojamą atstumą ir deklaruojamo maksimalaus kelio paklaidą, tačiau komisijos nariai pastebi, jog vis dažniau elektros jėgainė jau atrodo tik evoliucijos „dyzelis – benzinas – hibridas – elektra“ natūralia tąsa. Todėl vis svarbiau ne tik pliki skaičiai, bet ir patikimas planavimas, atsižvelgiant į paties elektromobilio rekomendacijas.
„Elektromobilis tampa ne keistu transportu, o ir tam tikro tipo žmonių Feng shui dalimi, – pasakoja Justas Lengvinas. – Svarbu ne tik galutiniai maksimalūs skaičiai, bet ir tam tikras sąžiningumas, kuris padeda planuoti keliones. Juk nėra sunku, kraunant elektromobilį, panaršyti keliasdešimt minučių po „Feisbuką“, jei taip ir planavai nuo pradžių ir visą tai darai be jokio streso.“
Būtent dėl šios priežasties „Metų automobilis 2025“ komisija šiemet vertino ne tik baterijos dydį ir jėgainės efektyvumą, bet ir kompiuterinio planavimo patikimumą. O su tuo, deja, vis dar didelės problemos.
Realios vairavimo aplinkybės sumaišo visas teorinių testų kortas
„Pats jau kurį laiką važinėju su EV, todėl žiūriu į šį testą iš labai praktiškos pusės, – dėsto „Metų automobilis 2025“ komisijos narys Renaldas Gabartas. – Man važiuoti elektromobiliu – ne nervų karas, galvojant, kur jį krausiu kitą kartą, o įprastas planavimas – toks pat, kaip važiuojant kitų rūšių degalais varomais automobiliais. Vienintelis skirtumas – galvoti šiek tiek iš anksto, nepasiliekant energijos problemų paskutinei minutei. Ir žinoma, aš turiu pasitikėti savo elektromobilio prietaisų parodymais. Kitaip tai nori nenori virs pastoviu žiūrėjimu į prietaisų skydelį.“
O elektromobiliai pasirodo esantys tikri „melagiai“. Nors nuvažiuotas visas bandomas atstumas, tačiau vairuotojų nervai išsaugoti toli gražu ne vienodai. „Lexus RZ 450e“ vairuotojas turėjo paskutinius kilometrus važiuoti lėtai, nes akumuliatorius per daug sparčiai tuštėjo. Naujokė „Alfa Romeo Junior“, nors sąžiningai deklaravo mažiausios talpos bateriją ir trumpiausią įveikiamą atstumą, įvarė komisijai streso atvykdama į „finišą“ tik su 4 proc. likusio krūvio. Panašiai „vos vos“ nuvažiuoti reikalaujamą atstumą pavyko ir „Volvo“ EX30. O va abu EQ „Mercedes-Benz“, nors deklaruoja nedaug didesnę talpą, į finišą atvyko su rezervu. Tuo tarpu didžiausią nuvažiuojamą atstumą ir baterijos talpą užsirašęs „Renault Scenic E-Tech Electric“ pasirodė ir didžiausios paklaidos autorius. Nors 200 km jis įveikė gana lengvai, tačiau jo maršruto kompiuteris pasižymėjo didžiausia paklaida tarp visų dalyvių.
„Elektromobilis vis dar tobulėjimo stadijoje, – sako Renaldas Gabartas. – Šiuo metu jis dažniausiai „žaliojo kurso“ ir „suvalkiečių“ pasirinkimas, tačiau įvertinus visą galimą naudą, kai taupai laiką važiuodamas specialia juosta ir aplenkdamas kamščius bei parkuodamas visur kur tik nori. Kai net neturėdamas saulės baterijos ir kraudamas viešo krovimo stotelėse važiuoji gerokai pigiau nei dyzeliu. Kai nebeliko kompromisų dėl vairavimo malonumo, techninės kokybės ir įvertinus akustinį komfortą bei papildomas elektrifikacijos paslaugas, elektromobilis darosi patraukliu pirkiniu ne tik taupiausiems.“
Rezultatai
Apibendrinant elektromobilių nuvažiuojamo testo rezultatus, galima drąsiai teigti, jog lietuviškas ruduo nuo kiekvieno žadamo nuvažiuoti 100 km nubraukia didelę dalį. Mažiausiai klydo „Audi Q6 e-tron“, „Mercedes-Benz“ EQB ir „Volkswagen ID.7 Tourer“. Jų deklaruojamas atstumas buvo arčiausiai realaus. Didžiausiais „optimistais“ be jau minėto „Renault Scenic E-Tech Electric“ tapo „Alfa Romeo Junior“, „Lexus RZ 450e“, „Peugeot E-3008“ ir „Volvo“ EX30. O „Cupra Tavascan“, „Ford Explorer EV“, „Mercedes-Benz“ EQA ir „Porsche Macan Turbo EV“ teikia savo savininkams gana realius ir kelionėms patogius duomenis.
Tolimiausias keliones pajėgs įveikti „Audi Q6 e-tron“, „Porsche Macan Turbo EV“ ir „Volkswagen ID.7 Tourer“, o va „Alfa Romeo Junior“, „Lexus RZ 450e“ ir „Volvo EX30“ geriausiai tiks miestiečiams.
Šis elektromobilių testas nėra geriausio elektrinio automobilio rinkimas. Jame „Metų automobilis 2025“ komisija vertino tik nuvažiuojamą atstumą ir kompiuterinio asistento atstumo paklaidą. Akivaizdu, jog neužilgo reiks elektromobilį vertinti kartu su kitomis jėgainėmis varomomis transporto priemonėmis ir nebeišskirti jo kaip atskiros nominacijos. Kol kas „Metų automobilis 2025“ komisija pasižymėjo savo užrašuose pirmuosius rezultatus, o visi susidomėję skaitytojai gali ir patys įvertinti juos lentelėje su svarbiausiais techniniais bandymų duomenimis.
Fcomm nuotraukos
