Tyrimai rodo, kad lietuviai mieliau renkasi maitinimosi įstaigose, o ne namuose ruoštą maistą – kasdien arba bent keturis kartus per savaitę taip elgiasi daugiau nei trečdalis.
Kavinių ir restoranų maisto kokybe ir jo nauda sveikatai domisi vos penktadalis. Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo tinklaraštį vedanti Justina Jarutė tokio lietuvių poelgio nepateisina ir pataria kuo dažniau valgyti iš natūralių produktų namuose gamintą maistą.
„Man svarbu žinoti, iš kur ant mano stalo atkeliavo produktai – kur augo į salotas pjaustomi agurkai ir kas užaugino braškes, kurias valgau, – sako J. Jarutė. – Svarbu žinoti ir ant kokio aliejaus buvo kepta kiaušinienė pusryčiams, todėl pripažįstu tik namuose gamintą maistą bei skatinu savo tinklaraščio skaitytojus iš naujo atrasti virtuvės teikiamus džiaugsmus. Dabar, kai internetas lūžta nuo gausybės receptų, gaminti namuose tapo ne tik paprasta, bet ir smagu – galima rasti pačių įvairiausių idėjų: nuo sočių pusryčių iki sveikų ir nekaloringų priešpiečių ar ištaigios vakarienės. Maisto gaminimas namuose iš atidžiai pasirinktų produktų bei fizinis aktyvus – tai raktas į sveikatą.“
Jarutė sako nesuprantanti tokių pasiteisinimų, kaip tinginystė ar laiko stoka. „Neturėtume skųstis, kad maisto gamyba atima daug laiko, juk mūsų mamos ar močiutės viską gamindavo savomis rankomis – ir bulves tarkuodavo, ir sultis spausdavo, ir kiaušinio baltymą iki standžios putos suplakdavo, o daržovės mišrainei būdavo supjaustytos idealiais kubeliais. Mūsų karta gyvena technologijų amžiuje ir gali džiaugtis tokia prabanga, kaip per kelias minutes sulčiaspaudėje išspaustos šviežios sultys, pjaustyklėje – supjaustytos daržovės ar virtuvės mašinoje užminkyta tešla.“
Darbų ir įvairios veiklos gausa nesiskundžianti mergina virtuvės įrenginių dėka spėja ne tik per kelias minutes užmaišyti tešlą vyro blyneliams, išspausti šviežias sultis bei paruošti užtepėlę ant ruginės duonos, bet ir iš šaldytų bananų susitrinti ledus bei pasigaminti natūralų riešutų sviestą. Tinkaraštininkė įsitikinusi, kad per tą patį laiką, kuris sugaištamas tarp parduotuvės lentynų besirenkant vieną iš gausybės konservantų pilnų padažų, iš šviežių daržovių ar prieskonių galima susitrinti savo padažą. Jis bus ne tik sveikesnis, bet ir kainuos kelis kartus mažiau.
Nors tendencija namuose gaminti rimtesnius produktus, tokius kaip makaronai ar duona, dar nėra įsitvirtinusi, ji sparčiais žingsniais žengia į lietuvių namus. Anot bendrovės „Bosch“, per pastaruosius kelerius metus smulkiosios buities technikos bei įvairių jos priedų išaugę pardavimai atskleidė, kad susidomėjimas kulinarija, kuris buvo prislopintas greito maisto kultūros, po truputį grįžta. Optimistiškos prognozės skelbia, kad namuose gaminto maisto bumas turėtų bent kelis kartus sumažinti perkamų pusgaminių kiekį bei apsilankymų maitinimo įstaigose skaičių.
„Dar prieš 7-10 metų virtuvės mašinos, plaktuvai, maišytuvai, pjaustyklės ir kita smulkioji virtuvės įranga buvo laikoma prabangos preke, – teigia bendrovės „Bosch“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Adomas Pesliakas. – Gaminiams atpigus ir vis labiau greitėjant gyvenimo tempui, darbo spartą 2-3 kartus pagreitinantys įrenginiai vis didesnei daliai žmonių tampa kasdieninio naudojimo preke.“
