Už valstybinės sienos su Baltarusija yra Gervėčių miestelis. Jis yra lyg centras salos, apie kurį spiečiasi keliolika kaimų, kuriuose ir šiandien kalbama lietuviškai. Kraštiečius vienija klubas, kitąmet švęsiantis 30 metų jubiliejų.
Alfonsas Augulis, pirmasis ir ligšiolinis „Gervėčių“ klubo pirmininkas, džiaugiasi, kad po steigiamojo susirinkimo 1987 m. kraštiečiai renkasi kasmet. Alfonsas priduria, kad steigiamajame klubo susirinkime dalyvavo aštuoniolikos Gervėčių krašto kaimų atstovai. Tuo metu Vilniuje gyveno apytikriai dešimt tūkstančių išeivių iš Gervėčių krašto, vien baigusiųjų aukštuosius mokslus buvo per tūkstantį kraštiečių.
Man yra žinoma, kad 1973 m. Gervėčių vidurinėje mokykloje pamokas lankė jaunuoliai iš trylikos kaimų. Tiesa, tuo metu lietuvių kalbos buvo mokoma ir Girių kaimo mokykloje.
Pasak A. Augulio, prieš dešimt metų buvo sukauptos žinios apie kaimo vietoves, kuriose šiandien dar kalbama lietuviškai. Pagal šiuos duomenis, šiuo metu Gervėčių krašte yra penkiolika lietuviškų kaimų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius trys kaimai visai išnyko. Pagal A. Augulio apyrašą, dabar devyniuose kaimuose daugiau nei pusė gyventojų kalba lietuviškai. Šiuo metu Gervėčių krašte save lietuviais laiko penki tūkstančiai kraštiečių.
A. Augulis, prisimindamas pirmuosius susirinkimus, negali atsistebėti, kad klubo veikla pasidarė daugiaplanė, keliasluoksnė.
„Mes siekiame, kad Lietuvoje gyvenantys kraštiečiai suvoktų, jog be Lietuvos, mūsų visų lopšio, yra tas tikrasis gimtasis kraštas, kuriame į dangų šauna bažnyčia, kur yra protėvių kapai, stovi samana užeinantys namai, kad būtina ieškoti būdų grįžti į tas vietas“, – sako A. Augulis.
„Gervėčių“ klubo steigėjas didžiuojasi, kad kraštiečiai turi lietuvių kultūros ir švietimo centrą, Lietuvos lėšomis pastatytą Rimdžiūnuose. Dabar čia veikia lietuviška vidurinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, etnografinis muziejus, moksleivių ir pedagogų bendrabučiai. Sudarytos sąlygos ne tik mokytis, bet ir sportuoti, užsiimti menais. Bendrabutis ir valgykla leidžia čia mokytis iš tolimesnių kaimų atvykstantiems mokiniams.
Vladas KASPERAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas
Autoriaus nuotraukos
