Paminklinis objektas – Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Kauno botanikos sodas – tiriamas. Norint pradėti rūmų restauravimo, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, turi būti užtikrintas paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimas. Todėl ištirtos visos dvaro rūmų patalpos – atlikti interjero polichrominiai tyrimai, kitais metais planuojama tirti rūmų lauko sienas.
„Buvo tiriamos visos patalpos, dažniausia – išorinės sienos, nes vidinės galėjo būti perstatytos. Sluoksnis po sluoksnio skalpeliu ieškojau seniausio uždažymo. Dažnai renkuosi kampus, sunkiau prieinamas vietas – ten didesnė tikimybė, kad rasiu tyrimams vertingos medžiagos. Dirbdama vykdau fotofiksaciją, dažų sluoksnius fiksuoju stratigrafijos sluoksnių pavyzdžių fiksacijos lentelėse – tegul ateities kartoms lieka rasti duomenys“, – apie vykdomus tyrimus pasakojo sieninės tapybos restauratorė Nijolė Būraitė. Deja, kai kuriose rūmų patalpose buvo atlikti labai sąžiningi remontai – nieko nebegalima rasti. Tačiau kai kur tyrėja rado net 15 sluoksnių. Spalvinė jų gama – plati: nuo geltonos, oranžinės, rudos iki rožinės, žalios ir net mėlynos. Rastos ir tapeto liekanos. Viename pirmame aukšte esančiame lango angokraštyje rastas vienas galimai seniausių fragmentų – trafaretinis piešinys.
Lygina su komendanto rūmais
Pagal stilistiką ir dažų spalvinį spektrą Aukštosios Fredos dvaro rūmus tyrėjai lygina su XIX a. pab. Gedimino g. įkurtais komendanto rūmais. Galima spėlioti, kad abiejuose rūmuose arba dirbo tas pats meistras, arba buvo nusižiūrėti panašūs tapybiniai elementai. 1883–1915 m. rūmuose galėjo būti suformuoti koridoriai ir laiptinė į antrą aukštą. Pasikeitė patalpų erdvės, kitose vietose atsirado durys. Caro laikais sienos buvo dažytos pilkšvai su mėlynomis juostelėmis.
Gautose puošniausios dvaro erdvės – rotondos – tyrimų išvadose pažymima, kad tai buvo didžioji svetainė, kurios tūris tęsiasi per du aukštus. Tačiau rotonda įspūdingiausia pirmame aukšte. Patalpoje yra įstiklintos plačios durys su pusapskritimio formos vitražiniais stiklais puoštu viršumi. Pro šias duris patenkama į parką, o seniau – į oranžeriją. Patalpoje gerai išlikusi sienų tapyba bei lipdinių dekoras, turintys istorizmo bruožų. Svetainės sienos ir lubos dekoruotos tapytomis augalų motyvo kompozicijomis, kuriose įkomponuoti įvairūs simboliai: muzikos instrumentai, knygos ir pan.
Patalpą puošiantis dekoras, kurį sudaro sienų tapyba ir lipdiniai, priskirtinas pastato egzistavimo laikotarpiui nuo XIX a. II p., kuomet Aukštosios Fredos dvaro sodybos teritorijoje buvo pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba, o rūmai perėjo tvirtovės komendanto žinion. Sienų tapyba ir lipdiniai sudaro vieną dekoravimo kompoziciją.
„Apžiūrėjus sienų tapybą, atkreiptas dėmesys į tai, kad dekoras nėra vieno laikotarpio, nes skiriasi atlikimo maniera, atlikimo technika bei medžiagiškumas. Skirtingu laikotarpiu atlikta tapyba puošia ir patalpos lubas: lipdinių traukomis aprėmintoje fasetėje nutapytos kaspinais perjuostos laurų girliandos, o lubų plafono centre – apjuosta tapytomis augalų girliandomis, sudarančiomis aštuonlapio gėlės žiedo formą, rozetė“, – pasakojo architektė, polichromijos tyrimų specialistė Elena Kazlauskaitė. Polichromijos tyrimai parodė, kad patalpos dekorą galima suskirstyti į kelis etapus: naujausio, IV etapo dekoras atliktas maždaug XX a. vid.–II pusėje, o seniausio (I etapo) – laikotarpyje iki Kauno pirmaklasės tvirtovės fortų statybos dvaro teritorijoje pradžios XIX a. II p.– pabaigoje. Polichromijos tyrimų metu konstatuotas tik I dekoro etapo buvimo faktas. Šio etapo dekoro kompozicija detaliai neišaiškinta, nes tiriant buvo siekiama kuo mažiau pažeisti vėlesnio laikotarpio sienų tapybą, kuri yra vertingoji objekto savybė ir yra saugoma.
Priklausė bajorui J. Godlevskiui
Pirmosios rašytinės žinios apie žemes, kuriose įkurtas Aukštosios Fredos dvaras, siekia XV a. pr., kai 1408 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dovanojo Kauno miestui beveik 5 km pločio miško masyvą nuo Jiesios upės rytuose iki Nevėžio žiočių. Freda vadinamuose laukuose įkurtas dvaras 1508 m. tampa Kauno m. nuosavybe ir priklausė jam iki XVIII a. pab. 1799 m. gruodžio 1 d. Kauno m. Fredos dvarą pardavė žemaičių bajorui Jozefui Godlevskiui. XIX a. pr. naujasis savininkas pastatė rezidencinius rūmus, gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, įkūrė parką. Dvaro rūmuose gyvenęs J. Godlevskis unikaliai įsiamžino – sodo tvenkiniai yra iškasti pagal grafo inicialų formą.
Išskiria tris formavimosi etapus
Remiantis LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento duomenimis, galima išskirti tris Aukštosios Fredos dvaro sodybos formavimosi etapus. 1797–1883 m., dvaro laikotarpiu, buvo suformuota dvaro sodybos centrinė – reprezentacinė, gyvenamoji ir ūkinė dalys: rūmai, dvi oficinos, „svečių namu“ vadinamas pastatas, trys kumetynai, arklidė su ratine, „senoji“ oranžerija, paviljonas, parkas, vandens telkiniai, pagrindinė kelių ir takų sistema. Dvaro laikotarpio pastatams būdingi vėlyvojo klasicizmo, istorizmo ir liaudiškosios architektūros bruožai. Antruoju – Kauno tvirtovės – laikotarpiu (1883–1915 m.) dvaro teritorijoje buvo pastatyta cerkvė, arklidės-tvartas, gyvenamasis namas, rūsys, įkurtos kapinės. Šio etapo statiniams būdinga istorizmo ir „plytų stiliaus“ architektūra. 1883 m. rusų valdžiai įkūrus dvaro teritorijoje tvirtovę, buvo sunaikinta dalis senųjų želdinių, sužalotas viso pietinio sodybos pakraščio reljefas. Centriniuose rūmuose ir kituose pastatuose įsikūrė Kauno tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas ir kiti karininkai. Nuo 1915 m. iki 1920 m. dvare šeimininkavo vokiečių kariuomenė. Karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta. 1920 m. Aukštojoje Fredoje buvo įkurta sodininkystės-daržininkystės mokykla.
Trečiuoju (1923–1937 m.) Aukštosios Fredos dvaro sodybos formavimosi etapu vadinamas Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo laikotarpis. Pagal architekto K. Rautho projektą dvaro parkas buvo perplanuotas pritaikant jį Botanikos sodo reikmėms, pastatytas oranžerijų kompleksas, parko vartai, 1923–1940 m. Kauno botanikos sodui vadovavo žinomas botanikas, augalų sistematikos profesorius Konstantinas Regelis. Nuo 1940 m. dvaro teritorija priklausė įvairioms Lietuvos mokslo institucijoms. O 1992 m. vėl tapo atkurto Vytauto Didžiojo universiteto dalimi.
Vertina raiškų sodybinį ansamblį
LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento dokumentuose pažymima, kad Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.
Centrinis charakteringas dviaukštis, monumentalių formų dvaro rūmų pastatas priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Jis pastatytas sodybos centre tarp tvenkinių ir pagrindiniu pietiniu fasadu atsuktas į peizažinio išplanavimo parką. Sodyba neturi išryškintos kompozicijos ašies, kurią tradiciškai žymėdavo įvažiavimo alėja. Manoma, kad ji iš dalies galėjo prarasti savo kompozicijos vientisumą, nes ne vieną kartą buvo perstatinėjama ir pritaikoma naujai paskirčiai.
