Buvusioje Kurklių sinagogoje atidaryta litvakų kilmės Pietų Afrikos menininkės Rhonos Gorvy paroda „Gyvenimas ir sapnai“. Muziejų nakties vakarą susitiko menas, istorija ir muzika – vakaras priminė ne tik gyvus ryšius tarp Kurklių ir Pietų Afrikos litvakų bendruomenės, bet ir universalius žmogaus būties klausimus.
Parodą pristatė Vilniaus Gaono žydų istorijos Samuelio Bako muziejaus vyr. kuratorė Ieva Šadzevičienė, o ypatingą atmosferą kūrė perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, sinagogos erdvėje atlikęs afrikietiškų ritmų improvizacijas djembe būgnais ir kongomis. Vienas ryškiausių Lietuvos džiazo ir litvakiškos muzikinės tradicijos kūrėjų ritmu sujungė skirtingas kultūras, istorijas ir žmones.
Pietų Afrikos Respublikos žydų bendruomenės indėlis į šalies kultūrinį gyvenimą buvo nepaprastai reikšmingas. Nors žydai sudarė vos apie 0,2 proc. šalies gyventojų, būtent žydų kilmės menininkai tapo vienais svarbiausių Pietų Afrikos modernizmo kūrėjų. Litvakų kilmės dailininkai ir intelektualai ne tik aktyviai dalyvavo Pietų Afrikos kultūriniame gyvenime, bet ir formavo moderniosios šalies kultūros veidą. Šiame litvakiškos kultūros ir Pietų Afrikos modernizmo kontekste natūraliai atsiskleidžia ir Rhonos Gorvy kūryba. Menininkė gimė 1921 metais Pietų Afrikoje, Springse, litvakų šeimoje. Jos šeimos istorija glaudžiai susijusi su Lietuva – seneliai buvo kilę iš Plungės, tėvo šaknys siekė Švenčionis ir Kauną.
Vakaro metu prisiminta, kad Pietų Afrika ne vienam Lietuvos žydui tapo naujais namais. XIX–XX a. iš Lietuvos į Pietų Afriką emigravo tūkstančiai litvakų, tarp jų – ir žmonės iš Aukštaitijos miestelių. Ypatingu prisiminimu pasidalijo Anykščių bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Danguolė Matulienė. Ji pasakojo, kad prieš keletą metų Kurkliuose lankėsi iš Johanesburgo rajono atvykę Rozanne ir Stanley šeimos palikuonys, ieškoję savo šaknų. Senųjų sąrašų pagalba buvo surasta jų giminės pavardė, svečiams parodytos vietos, kuriose gyveno Kurklių žydai, pasakota apie jų gyvenimą ir tragišką likimą. Sugrįžę į Pietų Afriką svečiai atsiuntė savo litvakiškos giminės genealoginį medį – taip Kurklių istorija simboliškai vėl susijungė su Afrika.
Simboliška, kad šiandien į Kurklius atkeliavusi Pietų Afrikos litvakų kūryba tampa ne tik meno įvykiu, bet ir gyvos istorinės atminties tęsiniu. Parodoje eksponuojami keli Rhonos Gorvy kūrybos ciklai. Vienas svarbiausių ir emociškai stipriausių – „Sapnai ir svaiginimasis“, kuriame nagrinėjama priklausomybių ir narkotikų vartojimo tema. Akvatintos technika atliktuose darbuose kuriamas haliucinacijas primenantis pasaulis – sapniškos vizijos, žmogaus sąmonės trapumas ir vidinė tamsa. Dirbdama logopede menininkė savo akimis matė skaudžias priklausomybių pasekmes – kai kuriems žmonėms po narkotikų sukeltų pažeidimų tekdavo iš naujo mokytis kalbėti. Ši patirtis jautriai persikėlė ir į jos kūrybą.
Kitas jautrus ciklas – „Istorija iš Gyvenimo serijos“, kuriame per paukščių gyvenimo metaforas kalbama apie šeimą, meilę, netektį ir mirtį. Iš pirmo žvilgsnio paprastas siužetas čia įgauna universalią prasmę – paukščiai tampa žmogaus gyvenimo alegorijomis, atpažįstamomis kiekvienam. R. Gorvy kūryboje ypatingą vietą užima ir moters tema. Menininkė moterį vaizduoja kaip gyvybės, trapumo ir kūrybinės galios nešėją. Jos darbuose susilieja litvakiška atmintis, Pietų Afrikos egzotika, gamtos motyvai ir jautrus žvilgsnis į žmogaus būtį.
Parodos atidarymas dar kartą priminė, kad Kurklių sinagoga šiandien tampa ne tik istoriniu pastatu, bet ir gyvu kultūros dialogo centru, kuriame susitinka menas, muzika, atmintis ir skirtingų pasaulio kraštų istorijos. Vienam vakarui Kurkliai ir Pietų Afrika vėl tapo sujungti bendros litvakiškos atminties. Į sapnišką R. Gorvy kūrybos pasaulį kviečiame nusikelti iki rugsėjo 13 dienos, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, 12–17 val. Parodos lankymo kainos: suaugusiems – 2 Eur, moksleiviams, studentams, pensininkams, asmenims su negalia – 1 Eur.
