Gegužės 25 d., Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su Anykščių rajono meru bei jo komanda, savivaldybės administracijos atstovais bei Utenos apskrities statutinių tarnybų vadovais buvo išsamiai aptarti civilinės ir viešosios saugos klausimai, gynybos pasirengimas grėsmėms, Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų eiga bei Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimų įgyvendinimo aktualijos.
Susitikime išskirtinis dėmesys skirtas civilinės saugos pasirengimui bei šalies savivaldybėms tenkančiai atsakomybei. Ministras pabrėžė, kad neseniai įvykęs skubus gyventojų įspėjimas ir realus algoritmų išbandymas aiškiai indikavo tobulintinas sritis. Pasak ministro, po gauto signalo ir masinio gyventojų judėjimo į priedangas išryškėjo aiškus poreikis tikslinti atsakomybių paskirstymą, optimizuoti informavimo grandines ir tobulinti techninius valdymo procesus. Kiekviena krizinė situacija reikalauja specifinio valdymo būdo, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) jau yra pavestos konkrečios užduotys šiems algoritmams koreguoti.
Diskutuojant apie priedangų tinklo plėtrą bei jų prieinamumą režimu „24/7“, savivaldybės vadovybė akcentavo, kad nuolatinis priedangų parengties užtikrinimas reikalauja papildomo, tikslinio finansavimo iš valstybės biudžeto. Ministras patikino, kad PAGD artimiausiu metu parūpins ir pateiks savivaldybėms vieningą, universalų techninių specifikacijų pavyzdį, kuriuo vadovaudamosi visos šalies savivaldybės galės vienodais standartais įrenginėti priedangas.
Anykščių rajono vadovybė išreiškė didelį susirūpinimą dėl Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) priimamų sprendimų terminų – pažymėta, kad centro ketinimas maitinimo planą esant ekstremaliai situacijai parengti tik gruodžio pabaigai yra pernelyg ilgas laiko tarpas, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, todėl šiems procesams būtinas operatyvesnis palaikymas bei spartesni sprendimai.
Savivaldybės merui iškėlus klausimą, kada šalies tarnybos ir kariuomenė pradės aktyviai numušinėti teritorijos oro erdvę pažeidžiančius bepiločius orlaivius (dronus), ministras paaiškino realią situaciją ir taktinius ribojimus. Ministro teigimu, operatyviam reagavimui būtinas fizinis drono fiksavimas („kada pamatys“), tačiau retkarčiais, taktiškai vertinant situaciją, drono geriau nenumušinėti tiesiogiai virš gyvenamųjų teritorijų. Kadangi Lietuvos savivaldybių teritorijos dažnu atveju yra tankiai apgyvendintos, krintančios nuolaužos keltų didžiulį pavojų gyventojų gyvybei ir turtui. Dėl šios priežasties nemaža dalis teritorijų pagal saugumo protokolus iškrenta iš žemėlapio, kuriose būtų galima saugiai neutralizuoti drono grėsmę.
Taip pat buvo aptartas civilinės saugos pasirengimas švietimo sektoriuje: savivaldybė domėjosi, ar rengiamos specialios rekomendacijos abiturientų egzaminų sesijai, jeigu valstybinio egzamino metu šalyje ar regione būtų paskelbtas oro pavojus. VRM atstovai patvirtino, kad bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šie saugumo scenarijai yra dėliojami.
Susitikimo metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Renatas Vitkauskas pristatė bendrą viešojo saugumo situaciją Utenos apskrityje ir Anykščių rajone. Vadovas įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria policijos pareigūnai rajone:
- Nuolatinis darbuotojų skaičiaus trūkumas ir būtinybė ieškoti priemonių jaunų specialistų pritraukimui;
- Gendantis ir nusidėvėjęs autotransporto parkas, apsunkinantis operatyvų reagavimą;
- Kriminalinės žvalgybos techninių ir darbo įrankių pasenimas, reikalaujantis neatidėliotino technologinio atnaujinimo.
Ministras informavo apie pastaruoju metu priimtus Vidaus tarnybos statuto pakeitimus bei patikino, kad šių metų biudžete statutinių tarnybų finansavimas buvo tikslingai didinamas. Siekiant spręsti sisteminį pareigūnų trūkumą, akcentuotas glaudesnis bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis, populiarinant pareigūno profesiją tarp moksleivių.
Aptariant priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) reorganizaciją, diskutuota apie jos įtaką Anykščių rajonui. Nors pertvarkos tikslas – užtikrinti didesnį budinčių pareigūnų skaičių ir operatyvumą, meras išreiškė susirūpinimą dėl planų savivaldybėje sumažinti vieną ugniagesių komandą. Susitikime išskirtinė padėka buvo pareikšta Viešintų ugniagesių komandai už pasiaukojantį darbą ir pagalbą gesinant sudėtingą Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Pažymėta, kad jų turimas senasis, bet itin didelio pravažumo automobilis tapo tikru išsigelbėjimu sunkiomis gaisravietės sąlygomis, kur moderni technika negalėjo pravažiuoti.
Reikšminga susitikimo dalis buvo skirta valstybės tarnybos reformos įgyvendinimui, darbuotojų vertinimui ir darbo užmokesčio problematikai viešajame sektoriuje. Ministras akcentavo, kad valstybės tarnyboje negalima ir teisiškai bei vadybiškai neįmanoma suvienodinti darbo užmokesčio, kadangi skiriasi darbuotojų atsakomybės, darbų apimtys, sukaupta patirtis bei pareigybėms keliami reikalavimai. Taip pat pripažinta egzistuojanti sisteminė problema – savivalda ir ministerijos šiuo metu dažnai konkuruoja su privačiu verslu dėl kvalifikuotų valstybės tarnautojų pritraukimo, kas sukuria disbalansą regionuose.
Diskusiją išprovokavo siūlymai, susiję su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo perspektyvomis bei idėja savivaldybėse privalomai įsteigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, kurie perimtų dalį kontrolės funkcijų, kurias šiai dienai atlieka kitos institucijos. Anykščių rajono meras išreiškė kategorišką nesutikimą su tokia centralizuotos kontrolės kryptimi, pabrėždamas: „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys.“ Mero teigimu, savivaldos funkcija yra paslaugų teikimas gyventojams ir bendruomenės kūrimas, o ne baudžiamųjų ar griežtos kontrolės struktūrų plėtra.
Galiausiai susitikimo metu buvo apžvelgti Anykščių rajono savivaldybės įgyvendinami bei planuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, kuriuos kuruoja Vidaus reikalų ministerija. Savivaldybės atstovai su ministru V. Kondratovič aptarė projektinių veiklų išlaidų tinkamumo finansuoti klausimus, siekiant užtikrinti, kad regioninės plėtros lėšos būtų įsisavintos sklandžiai, laiku ir maksimaliai prisidėtų prie vietos gyventojų saugumo bei viešųjų erdvių infrastruktūros gerinimo.
