Gegužės 4–8 dienomis Atėnuose, Graikijoje, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus, Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro bei Joniškio rajono švietimo centro atstovai dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ kursuose „Sąmoningumo revoliucija: padedant mokytojams rasti pusiausvyrą ir vidinę ramybę“, iš kurių parsivežta ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įrankių, kurie padės rasti atsakymą į šiandien itin aktualų klausimą, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą, motyvaciją ir kokybišką santykį su besimokančiaisiais nuolat greitėjančiame pasaulyje.
Kas yra sąmoningumas ir kodėl tai svarbu andragogui?
Sąmoningumas (angl. mindfulness) – tai sąmoningas gebėjimas būti dabarties akimirkoje, su atida stebint savo mintis, emocijas ir kūno pojūčius jų nevertinant, o priimant su smalsumu ir atjauta sau. Ši praktika moko nukreipti dėmesį į tai, kas vyksta „čia ir dabar“, pastebėti, kada protas nuklysta į praeities apmąstymus ar ateities rūpesčius, ir švelniai grąžinti dėmesį į esamą momentą. Sąmoningumas nėra bandymas „išjungti“ mintis, tai gebėjimas jas stebėti nepasiduodant automatinei reakcijai.
Šis iš budistinės meditacijos tradicijų kilęs metodas šiandien plačiai taikomas psichologijoje ir švietime kaip moksliškai pagrįsta priemonė, padedanti mažinti stresą, stiprinti emocinį atsparumą, gerinti savijautą, susikaupimą bei sąmoningesnį santykį su savimi ir aplinka. Kodėl tai ypač svarbu suaugusiųjų mokytojui – andragogui? Geriausią atsakymą į šį klausimą pateikia Harvardo profesorių Gilberto ir Killingswortho (2010) tyrimo duomenys: žmonės daugiau nei 47 proc. savo budrumo valandų praleidžia galvodami apie ką nors kita, o ne apie tai, ką daro. Tokia proto klajojimo būsena tiesiogiai susijusi su mažesniu gyvenimo džiaugsmu ir mažesniu efektyvumu darbe.
Suaugusiųjų mokytojams (andragogams) kasdien tenka palaikyti daugybę tarpasmeninių kontaktų, spręsti emociškai sudėtingas situacijas, keisti mokymosi turinį atsižvelgiant į kintančius reikalavimus. Toks nuolatinis buvimas kaitoje didina stresą ir gali sukelti emocinį perdegimą.
Andragogas – ne tik žinių perdavėjas, bet ir emocinio saugumo garantas
Kursų lektorė, aktorė, psichologė ir psichodramos terapeutė Anastasia Diotima Golema su kursų dalyviais nagrinėjo dėmesingumo pagrindus, mokėsi kvėpavimo, streso valdymo ir emocinio atsparumo stiprinimo technikų, supažindino su sąmoningo bendravimo principais bei metodais, padedančiais kurti saugią ir palaikančią mokymosi aplinką.
Daug dėmesio buvo skiriama praktinėms veikloms, savianalizei. Dalyviai kiekvieną dieną atliko refleksijas, analizavo savo emocines būsenas, mokėsi susitelkimo ir įtampos valdymo technikų. Tokie metodai tampa ypač aktualūs dirbant su suaugusiaisiais besimokančiaisiais, kuriems dažnai tenka derinti mokymąsi, darbą, šeimos įsipareigojimus ir kasdienį stresą. Tuo pačiu metu mokymų programa buvo orientuota ne tik į andragogo emocinę gerovę, bet ir į praktinį dėmesingumo metodų taikymą suaugusiųjų mokymo procese. Akcentuota, kad suaugusiųjų mokymas šiandien nebegali apsiriboti vien žinių perdavimu. Andragogas tampa ne tik mokytoju, bet ir žmogumi, gebančiu įsiklausyti, kurti emocinį saugumą, skatinti pasitikėjimą. Dėmesingumo praktikos padeda stiprinti šiuos gebėjimus ir kartu gerina mokymosi kokybę.
Konkretūs metodai – besimokančiųjų įsitraukimui ir palankesnei emocinei atmosferai
Mokymų dalyviai susipažino su įvairiais metodais, kuriuos galima tiesiogiai integruoti į neformaliojo suaugusiųjų ugdymo veiklas: sąmoningo kvėpavimo pratimais, refleksiniais klausimais, susitelkimo užduotimis, aktyvaus klausymosi praktikomis, dėmesingo bendravimo modeliais, pvz.:
- Sąmoningos kvėpavimo pratybos – trumpas pabuvimas kūne užsiėmimo pradžioje ar pabaigoje.
- Sąmoningas klausymasis – pratybos, kai besimokantieji aktyviai klauso aplinkos garsų be vertinimo.
- Refleksija po veiklos – keletas minučių, skirtų apmąstyti, ko išmokta, kaip jaustasi.
- Sąmoningas dėkingumas – trumpa dalijimosi praktika, stiprinanti pozityvią grupės atmosferą.
- Sąmoningas kūno judėjimas – trumpos judėjimo pertraukėlės ilgesnių užsiėmimų metu.
Dalyviai analizavo, kaip šios priemonės gali padėti gerinti besimokančiųjų įsitraukimą, mažinti įtampą grupėse, skatinti motyvaciją ir kurti palankesnę emocinę atmosferą mokymosi procese.
Savirefleksija – privalomas įrankis norint išsiugdyti atsparumą stresui
Svarbi kursų dalis buvo savirefleksija. Kursų dalyviai buvo skatinami įvertinti savo emocinius resursus, profesinio perdegimo rizikas, mokytis atpažinti streso požymius ir ieškoti būdų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Juk mokytojo savijauta tiesiogiai veikia mokymosi proceso kokybę ir besimokančiųjų emocinį klimatą.
Tarptautinė grupė – galimybė mokytis iš kitų šalių patirties
Tarptautinėje aplinkoje lietuviai mokėsi kartu su švietėjais iš Norvegijos, Suomijos ir Vokietijos. Toks bendradarbiavimas leido ne tik dalytis gerąja patirtimi, bet ir pažinti skirtingus suaugusiųjų švietimo modelius bei ieškoti sprendimų, kaip stiprinti emocinę besimokančiųjų ir juos mokančiųjų gerovę švietimo sistemoje. Dalyviai turėjo galimybę dalytis savo šalių gerąja praktika, aptarti, kaip skirtingose švietimo sistemose integruojamos gerovės iniciatyvos ir grįžti namo su konkrečiais pavyzdžiais bei ryšiais. Grupės tarptautiškumas įrodė, kad andragogų gerovė ir sąmoningumo poreikis – universalūs iššūkiai, peržengiantys nacionalines sienas.
Kursų dalyviams buvo pristatyti tarptautiniai sąmoningumo programų pavyzdžiai, integruoti į formaliojo ir neformaliojo švietimo programas: „Mindful Schools“, „Inner Explorer“, „Breathe for Change“, „Dot B“. Jų gausa rodo, kad sąmoningumo integracija į formalųjį ir neformalųjį ugdymą po truputį tampa pasauliniu, moksliniais tyrimais pagrįstu judėjimu.
Kas parsivežta į Lietuvą?
Įgytos žinios ir praktikos po kursų bus perkeliamos į Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklas – grupinius užsiėmimus, refleksijų sesijas, bendravimo praktikas bei kasdienį darbą su besimokančiaisiais. Tikimasi, kad dėmesingumo metodai padės kurti sąmoningesnę, labiau žmogų palaikančią mokymosi aplinką, kurioje svarbus ne tik rezultatas, bet ir emocinė žmogaus savijauta.
Viena iš kursų dalyvių dalijosi savo patirtimi. „Kaip andragogė, įgijau ne tik teorinių žinių apie dėmesingumą, bet ir praktinių kompetencijų, svarbių dirbant su suaugusiaisiais besimokančiaisiais. Supratau, kaip sąmoningumo praktikos gali padėti kurti kokybiškesnį mokymosi procesą, stiprinti emocinį atsparumą ir palaikyti vidinę pusiausvyrą profesinėje veikloje“, – sakė ji.
Dalyvė akcentavo, kad praktikuojant kvėpavimo pratimus, meditaciją ir susitelkimo technikas, ji geriau pažino savo emocines reakcijas, streso šaltinius bei įtampos valdymo būdus. Tai, jos žodžiais, yra esminė sąlyga kuriant saugią ir palaikančią mokymosi aplinką su suaugusiaisiais.
Ji sakė supratusi, kad ugdytojo gebėjimas pasirūpinti savimi tiesiogiai veikia mokymosi proceso kokybę. Emociškai stabilus ir reflektuojantis mokytojas gali geriau motyvuoti besimokančiuosius ir skatinti jų įsitraukimą.
Sąmoningumo praktikos – ne madinga tendencija, o būtinybė
Šie kursai vienareikšmiškai yra investicija į ilgalaikę kaitą suaugusiųjų švietimo sistemoje. Neformalusis suaugusiųjų švietimas Lietuvoje nuolat ieško naujų būdų, kaip kurti prasmingesnį mokymosi procesą. Sąmoningumo praktikos – tai ne madinga tendencija, o moksliniais tyrimais pagrįstas būdas padėti tiek mokytojui, tiek besimokančiajam išlikti sveikam, motyvuotam ir atviram mokymuisi.
