Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimų susiduria su ne tik jautriu, bet ir sudėtingu klausimu – kaip teisiškai pasirūpinti artimuoju, kuris dėl psichikos sutrikimo ar kitų priežasčių nebegali savarankiškai priimti svarbių sprendimų ar pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu.
Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės – globa arba rūpyba.Jos dažnai painiojamos, tačiau skiriasi tiek savo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei.
Globa – kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai
Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos, kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse. Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių, spręsti finansinių ir teisinių klausimų – pavyzdžiui, pirkti, parduoti, dovanoti turto, balsuoti rinkimuose, tuoktis – visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas.
Ši priemonė taikoma tik tada, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka.
Rūpyba – kai gebėjimai iš dalies apriboti
Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai susiję su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis – piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jis gali atlikti kasdienius veiksmus – apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus srityse, kuriose veiksnumas teismo apribotas, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba.
Tai lankstesnė priemonė, leidžianti žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo.
Taip pat rūpyba gali būti nustatoma veiksniam asmeniui, dėl fizinės sveikatos būklės negalinčiam savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų, kai jam reikalinga fizinė pagalba.
Sprendimą visais atvejais priima tik teismas
Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo – visais atvejais priima tik teismas. Į jį gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai ar pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija ar prokuroras. Veiksnus žmogus dėl rūpybos į teismą kreipiasi pats.
Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.
Kokius dokumentus reikia pateikti teismui?
Nors kiekviena situacija individuali, dažniausiai reikalingi šie dokumentai:
- Pareiškimas teismui – jame nurodomi žmogaus, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, duomenys, aprašoma jo sveikatos būklė, elgesys, nurodomos priežastys, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, bei siūlomas globėjo kandidatas.
- Medicininės pažymos – gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašas apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
- Asmens dokumentų kopijos – pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
- Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – gimimo, santuokos liudijimai.
- Informacija apie siūlomą globėją – asmens tapatybės kortelės kopija, sveikatos pažyma, prireikus – charakteristika iš darbovietės ar seniūnijos.
- Socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (prašymus išvadai gauti galima užpildyti Laisvės a. 20, 101 kab.).
Rekomenduojama rašant pareiškimą pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Jis padeda tinkamai suformuluoti prašymą, parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.
Svarbiausia proceso dalis – ekspertizė
Vienas esminių etapų – teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie nustato žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą.
Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi ir, jei reikia, jo artimaisiais. Būtent ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu sprendimo pagrindu.
Kaip priimamas teismo sprendimas?
Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali:
- atmesti pareiškimą;
- pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskirti rūpintoją;
- pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskirti globėją, turto administratorių.
Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.
Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?
Įstatymai numato, kad globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos ir aukštų moralinių savybių (dorumas, sąžiningumas ir kt.) žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu. Dažniausiai tai – artimiausi šeimos nariai.
Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti, rūpintis. Atsižvelgus į šią išvadą ir paties asmens (jei jis gali ją išreikšti) nuomonę, paskiriamas globėjas, rūpintojas.
Atsakomybė – kasdienė ir reali
Globėjo vaidmuo nėra formalus – jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę.
Globėjas rūpinasiglobotinio sveikatos priežiūros organizavimu (užrašo pas gydytojus, užtikrina, kad būtų vartojami paskirti vaistai ir pan.), finansais (apmokamokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna globotinio pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius, bet parduoti nekilnojamąjį turtą, priimti paveldėjimą, gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat turi užtikrinti globotiniui tinkamas gyvenimo sąlygas, atstovauti jam institucijose. Svarbu, kad visi sprendimai būtų priimami globotinio naudai.
Jei aplinkybės keičiasi ir žmogus gali vėl savarankiškai veikti, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atstatymo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų nebegali atlikti dėl savo ar artimųjų ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių.
Rūpintojo vaidmuo – padėti, o ne spręsti už žmogų
Rūpintojas neperima visų sprendimų, o padeda žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, saugo nuo galimų klaidų ir neapgalvotų veiksmų.
Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl jo vaidmuo yra svarbus siekiant apsaugoti žmogaus interesus.
Kur kreiptis?
Daugiau informacijos apie globos ar rūpybos nustatymo tvarką galima gauti Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyryje tel. +370 45 440 841 arba pasikonsultavus su teisininku.
