Kas gamtoje suyra greičiau: automobilio padanga ar sintetinė užuolaida? Mokslininkai teigia, kad padanga natūraliomis gamtinėmis sąlygomis sudyla į dulkes per 200 metų. Tekstilė, panašiai kaip ir plastikas, gamtoje yra lėtai, o kai kurios audinių rūšys, pavyzdžiui, sintetiniai pluoštai, ir visai nesuyra. Tad tekstilės surinkimo ir perdirbimo problema ne ką mažesnė, nei kitų plastiko ar pavojingų buities atliekų.
Kasmet išmetame tiek tekstilės gaminių, kad juos perdirbus drąsiai galėtume aprengti visus Lietuvos gyventojus ir dar liktų. Deja, didžioji dalis perdirbimui puikiai tinkančių tekstilės žaliavų nukeliauja į bendrųjų atliekų konteinerius, o tuomet yra sudeginamos arba visam laikui palaidojamos sąvartynuose.
Skaičiuojama, kad per 2024 m. Lietuvoje susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš šio kiekio net apie 40 tūkst. tonų su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Didžioji dalis – maždaug 36 tūkst. tonų – toliau keliavo į atliekų deginimo įrenginius, o likusi dalis, kaip netinkama deginimui – į sąvartynus.
Drabužis, atsidūręs tame pačiame atliekų konteineryje, į kurį gyventojai metė maisto likučius, įvairias riebalais išteptas pakuotes ir kitas buitines atliekas, nebetinka nei pakartotiniam dėvėjimui, nei perdirbimui į naujus gaminius – jos išvalymas yra techniškai sudėtingas ir ekonomiškai nebeapsimokantis.
Atsainumas – pagrindinė vangaus atliekų rūšiavimo priežastis
Galima vardinti skirtingas priežastis, kodėl gyventojai vangiai rūšiuoja tekstilės atliekas, tačiau dauguma jų susiveda į nemalonią tiesą – paprasčiausią atsainumą.
Iš tiesų gaila, nes tinkamai išrūšiavus didesnė dalis tekstilės gaminių atliekų iškeliauja pakartotiniam naudojimui. Jas taip pat galima perdirbti ir grąžinti atgal į naudojimą naujų drabužių ar kitų tekstilės gaminių pavidalu.
Tiesa, galima įžvelgti ir pozityvią tendenciją – visai nedėvėti ar nebenešiojami, tačiau brangiau kainavę kokybiški drabužiai, batai bei kiti tekstilės gaminiai įprastai keliauja iš rankų į rankas, naujus šeimininkus vis dažniau atranda regioninių atliekų centrų įkurtose daiktų dalinimosi stotelėse arba nugula specialiuose tekstilės konteineriuose.
Pragmatiška mūsų, žmonių, prigimtis – už daiktą sumokėję nemenkus pinigus, gailime jį išmesti, tad įdedame ir pastangų ieškodami jam naujų šeimininkų. O daiktų, kurių mums nebegaila, likimas mažai kam terūpi.
Dalis žmonių tikriausiai net nesusimąsto, kad ir kitas tekstilės atliekas – švarius, tačiau suplyšusius drabužius, išvaizdą jau praradusius megztinius, senas užuolaidas ar minkštus žaislus – galima panaudoti, tik atgimusius nauju pavidalu. Vis tik dalis gyventojų net ir puikiai tai suprasdami, tekstilės atliekų nerūšiuoja, nes mano, kad dėl vieno žmogaus niekas nepasikeis. Deja, toks požiūris ir lemia, kad tūkstančiai tonų tekstilės praranda antrinio panaudojimo galimybę.
Rūšiuoti tekstilės atliekas nuo šiol kur kas paprasčiau
Nors tekstilės konteineriai – svarbus žingsnis sprendžiant tekstilės surinkimo ir perdirbimo problemą, pirmiausia gyventojai raginami pasistengti kuo ilgiau pratęsti drabužio gyvenimą: jį taisyti, perdaryti, parduoti ar išmainyti.
Jei vis tik su daiktu nusprendėte atsisveikinti, tekstilės atliekoms skirtus konteinerius tikrai rasite netoliese savo namų – įprastai jie statomi prie prekybos vietų, degalinių, daugiabučių, kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose. Tokių konteinerių skirtingose Lietuvos savivaldybėse įrengta virš 1,7 tūkst. ir jų tinklas toliau plečiamas.
Šiuos konteinerius dauguma jau matę, tačiau galbūt dar ne visi žino svarbią naujovę – nuo 2025 m. į tekstilės atliekų konteinerius galima mesti visų rūšių tekstilės atliekas, išskyrus tas, kurios yra užterštos tepalais ar cheminėmis medžiagomis. Iki šiol tekstilės atliekų konteineriai buvo skirti tik pakartotiniam naudojimui tinkamiems drabužiams ir tekstilės gaminiams – jie turėjo būti švarūs, nesuplyšę.
Svarbu atsiminti, kad išmetamą švarią tekstilę reikia supakuoti į maišelius, o avalynę surišti, kad rūšiuojant nepasimestų. Purvinos ir šlapios tekstilės atliekos į rūšiuojamos tekstilės atliekų surinkimo priemones turi būti metamos sandariai supakuotos į vandeniui ir kitiems skysčiams nepralaidžią pakuotę, taip apsaugant kitas tekstilės atliekas.
Tepaluotos, cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės atliekos, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekomis, yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurių adresus galite rasti čia, o kai kuriose savivaldybėse surenkamos iš gyventojų apvažiuojamuoju būdu.
Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai turėtų pristatyti ir tas tekstilės atliekas, kurios fiziškai netelpa į tekstilės atliekų surinkimo konteinerius.
Kiekvienas netinkamai išrūšiuotas dėvėjimui dar tinkamas drabužis ar tekstilė, kurią dar būtų galima perdirbti, reiškia išmestus mūsų pačių pinigus, prarastas žaliavas ir papildomą naštą visai atliekų tvarkymo sistemai. Numodami ranka į rūšiavimą, mes numojame ranka ir į ateitį – kokioje aplinkoje gyvensime patys ir kokią paliksime ateinančioms kartoms.
Kur galima palikti nebereikalingą tekstilę
- Nešiojimui ar naudojimui tinkami tekstilės gaminiai greičiausiai naujus šeimininkus atras, jei jais dalinsitės tarpusavyje, mainysite ar parduosite tam skirtose platformose, aukosite labdaros organizacijoms, kurios nebereikalingus tvarkingus rūbus priima ir perduoda globojamiems žmonėms.
- Atnešti geros būklės nenaudojamus daiktus bei rūbus ar pasiimti sau reikalingų daiktų ar rūbų galima kai kuriose regioninių atliekų tvarkymo centrų įrengtose daiktų stotelėse. Pavyzdžiui, Vilniuje jos vadinamos DĖK`ui, Alytuje – TikoTiks.
- Keistis nebereikalingais, bet gerais, tvarkingais, tinkamais nešioti drabužiais kviečia skirtingose vietose įrengtos DĖK‘ui kabyklos. Kur šiuo metu veikia DĖK’ui kabyklos pamatysite spragtelėję čia. Jei norite, kad DĖK’ui kabykla atsirastų jūsų darbovietėje, mokymosi ar laisvalaikio erdvėje, gyvenamoje vietovėje – susisiekite el. paštu info@vaatc.lt ar į „Atliekų kultūros“ paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.
- Naudotą tekstilę taip pat priima ir kai kurie prekybos tinklai, rūbų parduotuvės.
- Jei aukščiau išvardinti pasirinkimai jums nėra tinkami, drabužius, batus bei kitus tekstilės gaminius galite mesti į tekstilės surinkimo konteinerius.
- Netinkama naudoti, užteršta pavojingomis atliekomis tekstilė taip pat priimama didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų sąrašą rasite čia.
