Šildymo sezonui įsibėgėjus, daugiabučių gyventojai neretai pastebi, kad vienuose butuose karšta ir norisi atsidaryti langus, o kituose vėsu bei reikia šiltesnių kojinių.
Šildymo sezono pradžioje namo šildymo sistemos prižiūrėtojas turėtų patikrinti vandens temperatūras šildymo stovų atkarpose, nustatyti neleistinus temperatūros nukrypimus, išsiaiškinti priežastis ir jas pašalinti. Jei problemos kyla dėl gyventojų veiksmų, prižiūrėtojas gali nurodyti trūkumus pašalinti buto savininkui.
Taigi, jei jūsų bute per vėsu, kreipkitės į savo namo šilumos sistemos prižiūrėtoją – jis padės nustatyti priežastį ir pasirūpins, kad šiluma tolygiai pasiskirstytų visame name.
Laikui bėgant kai kurios pastato dalys, pavyzdžiui, stogas, parapetai ar sienos, gali pradėti drėkti. Sudrėkusios konstrukcijos praranda savo šiluminę varžą, todėl per jas žiemą iš namo išeina daugiau šilumos. Tokie drėgni plotai vadinami šilumos tilteliais. Jie ne tik atvėsina konkrečias patalpas, bet ir padidina bendrą šilumos suvartojimą. Dėl to butai, kuriuose sienos ar lubos drėksta, dažnai būna vėsesni, o šilumos sąnaudos juose – didesnės.
Dar dažniau netolygų šildymą lemia išderinta šildymo sistema. Ji gali sutrikti dėl techninių priežasčių – užsiorinusių (oro pripildytų) radiatorių, šildymo prietaisuose ar vamzdžiuose susikaupusių ir vandens cirkuliacijai trukdančių nuosėdų. Senesniuose namuose problemų gali kelti susidėvėję reguliavimo droseliai šildymo stovuose, o moderniuose – neveikiantys balansiniai vožtuvai. Kartais netolygaus šildymo priežastis – susilpnėję ar netinkamai veikiantys cirkuliaciniai siurbliai šilumos punktuose.
Neretai šildymo sistemos veikimą sutrikdo ir patys gyventojai. Jei savavališkai pakeičiama radiatorių prijungimo schema ar įrengiami didesnės galios šildymo prietaisai, sistema išsibalansuoja. Dar viena priežastis – reguliuojamas radiatorių veikimas šildymo sistemoje, kuri tam nepritaikyta.
Ir objektyvios techninės problemos, ir savavališki gyventojų veiksmai išbalansuoja viso ar dalies namo šildymo sistemą – dėl to vieni butai peršildomi, o kiti lieka vėsūs.
Netolygiai veikianti šildymo sistema sukelia daug nepatogumų. Vieni gyventojai skundžiasi šalčiu, kiti – per dideliu karščiu. Siekiant pašildyti vėsesnius butus, kiti perkaista ir vėsinami atveriant langus. Taip padidėja šilumos suvartojimas, o dalis šilumos tiesiog išleidžiama lauk. Negana to, šilumos punktas veikia didesniu pajėgumu, todėl didėja šilumos ir elektros sąnaudos, drauge – ir išlaidos.
