Utenoje vyko Maltos ordino pagalbos tarnybos (maltiečiai) Rytų regiono parengties krizėms ir atsparumo stiprinimo stalo pratybos. Tai praktinis užsiėmimas, kurio metu maltiečiai mokėsi, kaip koordinuotai reaguoti į krizes, ir kūrė galimus veikimo scenarijus: potvynis, gaisras, net karas, įsivertindami galimybes pagal organizacijos gaires ir vietinės bendruomenės poreikius.
Rytų Lietuvoje maltiečiai telkiasi į 11 aktyvių grupių, veikiančių skirtinguose miestuose ir miesteliuose. Geografiškai šio regiono centru laikoma Utena – čia buvo patogu atvykti iš aplinkinių vietovių į praktines krizių parengties stalo pratybas. Iki jų maltiečiai išklausė teorinių paskaitų ciklą, skirtą įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijos projektą „Organizacijos parengties ir atsparumo krizinėms situacijoms, pilietinio pasipriešinimo žinių ir įgūdžių stiprinimas“. Pratybos buvo šio projekto tęsinys.
Stalo pratybų tikslas – pasidaryti veikimo planą pagal regiono specifiką
„Pirmosios stalo pratybos vyko Vilniuje, maltiečių biure, kur ieškota bendro algoritmo, kaip organizacija galėtų koordinuotai reaguoti, kaip krizėms ruoštis jau šiandien. Antras žingsnis – į regionus, kad, įsivertinę parengties galimybes įvairiais kampais, galėtume sukonkretinti veiksmų planą pagal geografinius ypatumus ir maltiečių grupių potencialą. Žodžiu, pradedame eiti gilyn ir, kaip sakoma, dramblį valgyti po kąsniuką”, – pristato maltiečių Civilinės saugos ir pirmosios pagalbos programos vadovė Violeta Masteikienė-Schenk.
Maltiečių susitikime Utenoje dalyvavo ir nedidelių miestelių savanoriai, kur grupės vienija 11–17 asmenų, šiandien jų užduotis apsiriboja aplankyti senolį. Jų atveju krizės metu svarbu veikti kartu su vietos institucijomis ir bendruomenėmis, dalinantis informacija, technika, pajėgumais. Kita vertus, kiekvienai maltiečių grupei reikėtų žinoti, kaip galėtų inventoriumi ar žmogiškaisiais ištekliais dalintis su kolegomis maltiečiais iš gretimų vietovių. Net tame pačiame Rytų regione, esant karo grėsmei, dalis maltiečių pagal geografinius ypatumus turėtų evakuotis, o dalis galėtų tapti priimančiąja grupe.
Daugiau bendradarbiauti: nuo vietinių į bendrus planus
„Praktinis situacijų modeliavimas parodė, ką reikia išsigryninti. Žinau, kad Utenoje 32 maltiečių savanoriai, o juk dalis jų krizės atveju eis į savo struktūras pagal einamas pareigas. Manau, pirmiausia reikia sužinoti, įsivertinti savo „ūkyje“, pasidomėti, kaip pasiruošę kaimynai maltiečiai, tada eiti prie bendrų parengties planų, – siūlo Utenos maltietė Vita Narbutienė. – Būtų gerai kiekviename miestelyje, kur veikia maltiečai, turėti 3–5 asmenų krizių valdymo komandą, galinčią koordinuoti bendrus organizacijos veiksmus, pavaldumą. Taip tikrai lengviau būtų pasiruošti ir veikti.“
Kriaunų maltiečiai, kurių grupė nedidelė – 17 savanorių, krizės atveju vienytųsi su vietos bendruomenėmis. Miestelyje yra likęs mokyklos pastatas su sporto sale ir dideliu rūsiu – visa tai ruošiamasi panaudoti. „Pratybų metu nagrinėjome įvairių krizių situacijas: gaisras, ataka, potvynis ir kt. Svarbu žinoti, ką ir kokiems atvejams numato organizacijos bendras planas, kuo gali padėti Utenos, Kupiškio ar kito artimiausio miesto maltiečiai, kas gali dalintis transportu, sandėliais, generatoriais ir kt.“, – svarsto Kriaunų maltiečių vadovė Stasė Idienė.
Aiškėja maltiečių parengties krizėms situacija
Stalo pratybas vedė leitenantė Ada Urbonaitė. Jos davė naujų atsakymų, kaip stiprinti maltiečių atsparumą krizėms regionų kontekste. Savanorių, net jų šeimų, noras dalyvauti bei motyvacija didelė, tad dabartinė užduotis – turėti aiškų organizacijos parengties krizėms planą ir veiksmų bei valdymo modelį. Reikia pamatyti, kas viduje, kiek pajėgumų, kad operacijos krizių atveju galėtų veikti, turėtų regioninį tęstinumą, vietos institucijų palaikymą.
