Dresūra – visų pirma ne tik „komandų“ mokymas, bet žmogaus ir gyvūno bendravimas bei jų pasitikėjimo stiprinimas. Tinkamai taikomi metodai padeda augintiniui jaustis saugiai, o ydinga praktika vėliau gali sukelti skaudžių elgesio pasekmių, psichologinių problemų ar net sveikatos sutrikimų.
Gyvūnai jaučia ne vien fizinius pojūčius, bet patiria ir įvairias emocijas – džiaugsmą, nerimą, baimę. Todėl dresūra turi būti paremta pozityviais metodais, bendradarbiavimu ir pagarba. Jėgos demonstravimas ar skausmą keliantys įrankiai griauna pasitikėjimą tarp augintinio ir šeimininko, todėl visokiais būdais to venkite. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas aiškiai įpareigoja elgtis su gyvūnu atsakingai, o tai reiškia – ir tinkamai dresuoti.
Svarbiausi dresūros principai:
- Be prievartos. Draudžiama naudoti fizinį skausmą sukeliančias priemones ar metodus.
- Gyvūno būklės įvertinimas. Negalima dresuoti sergančių ar sužeistų augintinių.
- Profesionalumas. Dresuotojas turi turėti reikiamą kvalifikaciją ir žinių apie gyvūno augintinio elgseną, veislės ypatumus bei poreikius.
- Individualumas. Dresūra turi būti pritaikyta pagal gyvūno amžių, sveikatą, charakterį.
Praktika rodo, kad bausmėmis ar skausmą sukeliančiais metodais paremtas dresavimas gali turėti neigiamų pasekmių: šunys tampa agresyvūs, patiria nerimą, praranda pasitikėjimą žmonėmis. Veterinarijos specialistai įspėja, kad tokie veiksmai ne tik kenkia gyvūno psichikai, bet ir pažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, už kurio nesilaikymą gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Augintinio dresūra yra tik dalis jo priežiūros. Kasdienybėje šeimininkai privalo užtikrinti tinkamas sąlygas savo gyvūnui: tinkamą ir savalaikę mitybą, reguliarią sveikatos priežiūrą, pakankamai erdvės judėjimui ir poilsiui, o vedžiojant – saugumą (naudojant pavadėlį, o prireikus – ir antsnukį). Taip pat svarbu rūpintis gyvūno socializacija.
Gyvūnų gerovė yra mūsų visų bendra atsakomybė. Dresūra neturi tapti bausme, o turi būti pasitikėjimo stiprinimo priemonė.
