Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Specialistų teigimu, visos priklausomybės sukelia neigiamas pasekmes, tik jų žala pasireiškia skirtingais būdais.
Apklausos dalyviai, paprašyti balais nuo 1 iki 10 įvertinti skirtingų priklausomybių sukeliamą žalą žmogui, net 9,3 balo skyrė priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė priklausomybė nuo alkoholio (8,75 balai) ir nuo lošimų (8,74 balai). Priklausomybė nuo tabako įvertinta kiek mažesniu žalos balu – 7,88, o nuo interneto – 7,03 balo.
Apklausą inicijavusio Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė sako, kad visos priklausomybės daro realią žalą tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.
„Nestebina, kad pirmoje vietoje yra narkotinės medžiagos, įskaitant ir kai kuriuos receptinius vaistus. Jų vartojimas siejamas su stipriu fiziniu poveikiu, kuomet pažeidžiamos smegenys, kepenys, širdis ir imuninė sistema, bei psichikos sveikatos problemomis, įskaitant depresiją, nerimą ir greitą priklausomybės vystymąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo narkotikų dažnai lydi socialines problemas: darbo praradimą, šeimos santykių krizę, teisinius konfliktus. Tačiau ir kalbant apie probleminį interneto naudojimą negalima numoti ranka. Per didelis socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, naršymas internete gali sukelti priklausomybės simptomus: sutrikti miegas, sumažėti koncentracija, atsirasti nerimas ir depresija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai veikia psichinę gerovę, socialinius įgūdžius ir produktyvumą“, – komentuoja dr. A. Širvinskienė.
Didina savižudybių riziką
Apskritai, kad visos priklausomybės yra labai žalingos, vertos 9-10 balų, dažniau nurodo moterys. Pavyzdžiui, itin didelę žalą priklausomybei nuo lošimo priskiria 74 proc. moterų ir vos 60,5 proc. vyrų, o priklausomybę nuo alkoholio kaip žalingą vertina 73 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.
„Tai, kad Lietuvos visuomenė priklausomybę nuo alkoholio įvertino kaip vieną iš žalingiausių, rodo žmonių supratimą ir sąmoningumą, nes alkoholis, nors legalus bei labiau socialiai priimtinas, sukelia žalą: kepenų cirozę, širdies ir kraujagyslių ligas, nervų sistemos pažeidimus, didina savižudybių ir nelaimingų atsitikimų riziką. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis kasmet prisideda prie milijonų mirčių atvejų“, – teigia dr. A. Širvinskienė.
Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į priklausomybę nuo lošimų, ji pastebi, kad ši priklausomybė dažnai gali būti klaidingai vertinama kaip nesukelianti fizinės žalos, skirtingai nei alkoholis ar narkotinės medžiagos, todėl ir kiek mažiau pavojinga.
„Vis tik moksliniai tyrimai patvirtina priklausomybės nuo lošimų rimtą psichosocialinį poveikį: finansines krizes, šeimos konfliktus, depresiją ir net padidintą savižudybių riziką. Yra paskaičiuota, kad 25 proc. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams lošimams, bandė bent kartą nusižudyti, apie 85 proc. patyrė psichikos ir elgesio sutrikimus ne tik lošimo, bet ir dėl su juo susijusio kokaino, alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Tai rodo, kad lošimų priklausomybė ir pati savaime kelia rimtų problemų, ir dažnai šalia jos atsiranda kitos sveikatos bei socialinės problemos“, – kalba pašnekovė.
Klaida – nuvertini žalą
Nors visuomenėje tabakas dažnai vertinamas kaip mažiau pavojingas įprotis, RPLC direktorė sako, kad tai yra didžiulė klaida. Jos teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad cigarečių rūkymas yra viena iš pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių pasaulyje, tai kasmet prisideda prie milijonų žmonių mirčių dėl vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei lėtinių kvėpavimo takų sutrikimų.
„Ne tik tradicinis rūkymas kelia pavojų – nauji tabako produktai, tokie kaip elektroninės cigaretės, kaitinamas tabakas ir kiti, taip pat nėra saugūs. Tyrimai rodo, kad jie irgi sukelia priklausomybę, kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, o ilgalaikis poveikis kvėpavimo takams ir imuninei sistemai dar nėra visiškai ištirtas“, – sako dr. A. Širvinskienė.
Apklausa parodė, kad visų priklausomybių pavojingumą labiausiai linkę nuvertinti jauniausi, 18-25 metų amžiaus gyventojai: priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, 9-10 balų vertina 54 proc. šios amžiaus grupės žmonių ir 91 proc. 56 metų amžiaus ir vyresnių, priklausomybę nuo lošimo – atitinkamai 47 proc. ir 78 proc.
Priklausomybės ligų žalos vertinimas tiesiogiai susijęs su išsilavinimu – kuo jis žemesnis, tuo mažiau žalinga atrodo priklausomybė. Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų kaip labai žalingą vertina 69 proc. žmonių, kurių išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis, 83 proc. žmonių su aukštesniuoju/viduriniu, 88 proc. – su aukštuoju išsilavinimu. Priklausomybės nuo alkoholio atveju, 60 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu, 67 proc. – su aukštesniuoju/viduriniu, 72 proc. – su aukštuoju išsilavinimu laiko ją labai žalinga, priklausomybės nuo lošimų – atitinkamai 45,5 proc., 68 proc. ir 71 proc.
„Kad ir kaip, atrodytų, banaliai skamba dažnai kartojamos frazės, kad žmones reikia informuoti, edukuoti, tačiau apklausos rezultatai dar sykį parodo, kaip tai svarbu. Kuo dažniau žmonės girdės, kad priklausomybę sukeliančios medžiagos ar veiklos yra pavojingos, tuo, tikėtina, labiau susimąstys apie jų keliamą realų pavojų sveikatai bei gerovei“, – apibendrina RPLC direktorė.
Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko 2025 m. birželio 19-29 d., jos metu apklausti 1019 šalies gyventojų, kurių amžius 18-75 m.
