Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie keturių darbo dienų savaitę. Tačiau prieš svajojant apie papildomą laisvą dieną, verta pažvelgti į skaičius: mūsų darbo našumas vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio Europos šalių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per vieną dirbtą valandą sukuriama apie 57 eurus vertės, o Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia apie šimtą eurų. Maža to, pagal našumo augimo tempus esame tarp prasčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Pasak Ramūno Bagdono, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovo, tik pakėlę produktyvumą galėsime sau leisti diskutuoti apie trumpesnę darbo savaitę. „Jeigu mes visi pradėsime mąstyti, kaip padaryti daugiau per mažiau laiko, kaip nuolat mokytis ir kelti savo vertę – trumpesnė savaitė ateis savaime“, – sako R. Bagdonas.
Atlyginimai auga greičiau nei našumas
Pastaruosius kelerius metus atlyginimai Lietuvoje augo po 8-13 proc. kasmet, tačiau našumo rodikliai vis dar stagnuoja. Tai kelia riziką, kad atlyginimų didėjimas nebus tvarus, jei jis nebus pagrįstas didesne darbuotojų sukuriama verte.
„Kai darbas per kelerius metus nesikeičia, o atlygis auga ženkliai, kyla natūralus klausimas – ar vertės ir rezultato balansas vis dar išlaikytas? Rutininius darbus jau dabar keičia ir ateityje dar sparčiau naikins dirbtinis intelektas (DI). Todėl jeigu darbo pobūdis pastaraisiais metais nekito, jei jis yra standartizuotas, apibrėžtas ir komfortiškas – tokią darbo vietą robotai „suvalgys“ pirmiausia“, – įspėja R. Bagdonas.
Anot jo, darbo rinkos robotizacija yra gera žinia vyresniems darbuotojams, nes DI pirmiausiai perims paprasčiausias užduotis, nuo kurių karjerą dažnai pradeda jauni darbuotojai. Vyresnių specialistų su patirtimi vertė auga ir dėl to, kad DI negali pakeisti gyvenimiškos patirties ir gebėjimo priimti išmintingus sprendimus.
Pokyčių pradžia – darbuotojų sąmoningumas
Bagdonas primena, kad šiandien „Telia“ pora tūkstančių žmonių užtikrina gerokai pažangesnėmis technologijomis paremtas paslaugas, nei prieš tris dešimtmečius veikęs „telekomas“, kuriame dirbo 15 tūkstančių darbuotojų.
„Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip technologinis progresas gali pakeisti darbo pobūdį, suteikti galimybę dirbti prasmingesnį, daugiau vertės kuriantį darbą, ir atlikti jį per trumpesnį laiką. Jei visi stengsimės su technologijų pagalba dirbti našiau, 4 dienų darbo savaitė ateis savaime kaip natūrali darbo rinkos evoliucija, kuriai nereikės jokių politinių sprendimų“, – sako R. Bagdonas.
Žmonių ir kultūros vadovo teigimu, atsakomybė už technologinės pažangos pritaikymą tenka patiems darbuotojams: „Efektyvumo didinimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus proaktyvumo. Užuot laukus centralizuotų sprendimų, svarbu patiems ieškoti būdų, kaip technologijos gali pagerinti kasdienius procesus. Asmeninė investicija į savo kompetencijas yra tiesiausias kelias į didesnį našumą“.
Jo teigimu, darbdaviai patiria didelį spaudimą didinti efektyvumą su mažesniais resursais, todėl iš darbuotojų tikimasi aktyvaus įsitraukimo į inovacijų procesus ir idėjų siūlymo. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur egzistuoja didelis struktūrinis nedarbas – situacija, kai žmonės ilgą laiką negali rasti darbovietės dėl neatitikimo rinkos poreikiams ir turimiems įgūdžiams.
„Struktūrinis nedarbas aiškiai rodo prastą mokymosi visą gyvenimą kultūrą, kurią privalome keisti. Tad galvokime ne apie tai, ką veiksime turėdami papildomą laisvą dieną, o ką kiekvienas iš mūsų turime padaryti, kad tą dieną užsidirbtume: kokias inovatyvias idėjas galime pasiūlyti, kaip panaudoti DI savo darbui efektyvinti, ką naujo išmokti“, – apibendrina R. Bagdonas.
