Automobilių techninę apžiūrą kiekvienas privaloma tvarka vykdome kas dveji metai, o pasirūpinti pagrindiniu savo organizmo „varikliu“ – širdimi – nesugebame tol, kol nesusiduriame su rimtomis pasekmėmis, kurios gali būti negrįžtamos. Pagrindinė mirties priežastis – kraujotakos sutrikimai, sąlygojantys širdies darbą – nuo jų miršta net 56 proc. tautiečių. Klaidingai manoma, kad širdies ligos yra būdingos tik vyresnio amžiaus žmonėms – gydytojai skambina pavojaus varpais, kad su širdies ligomis vis dažniau susiduria jaunesni.
Pagal Eurostato duomenis, lietuvių gyvenimo trukmė yra pati mažiausia – 6 metais trumpesnė nei statistinio europiečio, kuris sulaukia vidutiniškai 80,6 metų amžiaus. Vertinant skirtingų lyčių gyvenimo trukmę, taip pat esame nepralenkiami – vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas pats didžiausias ir siekia beveik 11 metų. Lietuvoje vyrai vidutiniškai gyvena 69 metus, o moterys – beveik 80 metų!
„Niekur Europos Sąjungoje nėra tokio didžiulio skirtumo tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės. Lietuviai širdies ligomis serga dažniau nei europiečiai, daugiausia gyvybių pražudo išeminė širdies liga (IŠL) – mirštamumas nuo jos ES vidurkį viršija net keturis kartus, nuo insulto – du kartus. Pagrindinė lietuvių sveikatos rykštė – netinkamas gyvenimo būdas. Didžioji dalis širdies problemų atsiranda dėl susiaurėjusių kraujagyslių – tam įtakos turi rūkymas, netinkama, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris, nesaikingas alkoholio vartojimas ir įtemptas gyvenimo ritmas, stresas“, – pasakoja „Elite Medicale“ klinikos Kaune gydytoja kardiologė med. dr. doc. Audronė Statkevičienė.
Jaunimas visko nori „čia ir dabar“ ir nekreipia dėmesio į sveikatą
Statkevičienės teigimu, lietuviai tiesiog įsitaisę ant parako statinės – net 50 proc. ankstyvų mirčių užklumpa staiga, be iš anksto buvusių sveikatos nusiskundimų.
„Jauni žmonės, ypač vyrai, siekia turėti viską „čia ir dabar“, kuo greičiau susikurti pagrindą po kojomis – kuria verslus, 5–10 metų intensyviai dirba be atostogų, nuolatos yra apsupti stresinių situacijų bei nervinės įtampos ir visiškai nekreipia dėmesio į sveikatą. Trumpai susimąsto tik tuomet, kai iš gyvenimo išeina artimas bendraamžis, tačiau ilgainiui negąsdina ir tai – dažnai manoma, kad „man taip niekada neatsitiks“. Paradoksalu, tačiau vyrams ši liga vystosi daug greičiau nei moterims, kurias pati gamta linkusi apsaugoti pagal endokrinines veiklos ypatybes“, – tvirtina gydytoja kardiologė.
A.Statkevičienė pasakoja, kad pas kardiologus pacientus, ypač svetur gyvenančius tautiečius, dažniausiai atgena nerimo jausmas dėl aiškiai pastebimų širdies permušimų. Žmonės skundžiasi, kad „ne vietoje“ ir „ne laiku“ susitraukia širdis. Tai širdyje esančios „elektrinės sistemos“ sutrikimai, kurie gali būti juntami ne tik dėl širdies patologijos, bet ir kitų priežasčių – skydliaukės ar skrandžio ligų, tulžies pūslės akmenligės ir kitų. Šiuo atveju padėti gali tik gydytojas, visą parą pasekęs širdies darbą ir išsiaiškinęs priežastis. Kartais tokiais atvejais pakanka medikamentinių gydymo būdų – nervų sistemą raminančių vaistų ar net gero poilsio, kartais reikia „pataisyti“ širdies „elektrinę sistemą“.
Kaip išvengti širdies ligų?
Pirmiausia, norint apsisaugoti nuo širdies ligų daugiau dėmesio reikėtų skirti sau: pasirūpinti sveikesne mityba, užsiimti fizine veikla, nepamiršti pasivaikščiojimų gryname ore, stengtis intensyvią dienotvarkę derinti su poilsiu, apriboti žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas.
„Itin svarbi prevencijos priemonė – edukacija apie sveiką gyvenimo būdą jau ankstyvame amžiuje. Tai turi būti vaikų auklėjimo sudedamoji dalis – namuose, darželyje, mokykloje. Vaikui suprantama kalba nuolat pasakodami apie sveiką gyvenimo būdą, žalingų įpročių padarinius, fizinio aktyvumo svarbą skiepysime teisingus įpročius tolesniame jo gyvenime – užaugęs jis tik padėkos už sveiką gyvenimą. Be abejo, tėvai yra geriausias pavyzdys savo atžaloms“, – rekomenduoja „Elite Medicale“ kardiologė.
Antra, nuo 25 metų būtina bent kartą metuose pasitikrinti sveikatą: „Techninė“ apžiūra reikalinga ne tik automobiliui, bet ir žmogui. Juk organizmas kur kas sudėtingesnis nei transporto priemonė, tačiau kažkodėl pastarajai skiriama daugiau dėmesio nei sau. Profilaktinis sveikatos patikrinimas ir širdies darbo patikrinimas kartą per metus turėtų būtų toks pat įprotis kaip dantų valymas. Kardiologai, atlikę reikiamus tyrimus, gali įvertinti kraujagyslių susiaurėjimą, išplėsti kraujagysles ar uždėti papildomas jungtis“, – teigia A. Statkevičienė.
Ir trečia, pasak kardiologės, visi patarimai ypač aktualūs turėtų būti tiems, kurių tėvai ar seneliai sirgo išemine širdies liga – genetika yra labai galinga, tad tokie žmonės turėtų itin atidžiai ir dažnai tikrinti savo sveikatą.
