Lietinga vasara ir dar šlapesnis ruduo Lietuvos ūkininkams, ypač rytiniams šalies rajonams, grasina nemenkais nuostoliais – kai kur derlius dar nenuimtas, rudeninė sėja nepradėta, pūdymai nedirbami, neišvežami šieno ritiniai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į susidariusią situaciją, kreipiasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, prašydama supratingumo ir, esant galimybei, atidėti žemdirbių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
„Javapjūtės situacija sudėtinga visoje šalyje. Štai, pavyzdžiui, Biržų rajone šį mėnesį orai leido dirbti vos tris dienas. Iki šiol čia nenukulta apie 20 proc. žieminių kviečių, o vasarinių – net apie 70 proc. Vasarinis rapsas nė nepradėtas kulti, kaip nepradėta ir rudeninė sėja. Melioracijos grioviai pilni vandens, ūkininkai negali pradėti šienauti griovių, kuriuos reikia nušienauti iki spalio 1 d. Dar sudėtingesnė situacija Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio rajonuose – lietūs čia buvo itin intensyvūs ir, kaip liūdnai juokauja ūkininkai, „traktoriai plaukioja laukuose“. Kai kuriuose rajonuose savivaldybės paskelbė ekstremalius įvykius, o Rokiškio rajone paskelbta ir savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Tad kreipiamės į NMA, bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, prašydami supratingumo“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Švenčionių rajone rugpjūčio mėnesį iškritęs kritulių kiekis beveik 2 kartus viršijo daugiametę klimato normą. Rajone nuimta tik apie 45 proc. visų pasėlių derliaus, Adutiškio seniūnijoje – vos 8 proc. Dėl itin gausių liūčių Ignalinos rajone nuimta vos 50 proc. derliaus, nepradėta žieminių kviečių sėja. Panaši situacija yra ir kituose rytiniuose šalies rajonuose.
Viena sudėtingiausių situacijų – Rokiškio rajone, čia didžiausias kritulių kiekis iškrito pačiu javapjūtės metu – rugpjūčio 24 d., savaitės daugiametis kritulių kiekis tąkart buvo viršytas net 3,5 karto. Šiame rajone žuvusio derliaus užfiksuota 4233 ha, tačiau, pasak Rokiškio raj. savivaldybės, realūs žemės ūkio subjektų nuostoliai yra nepalyginamai didesni. Todėl šią savaitę Rokiškio raj. savivaldybės administracijos direktorius paskelbė ekstremaliąją situaciją, kai meteorologinis reiškinys sukėlė žemės ūkio augalų žūtį.
ŽŪM ragina ūkininkus skaičiuoti ir fiksuoti patirtus nuostolius. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo.
Rajonuose, kur paskelbti ekstremalūs įvykiai, ūkininkų patirti nuostoliai galėtų būti kompensuojami, panaudojant savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondą, dėl to nebūtina skelbti ekstremalios situacijos.
Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministerijos artimiausiu metu kreipsis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Jau ateinančią savaitę žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kartu su Premjeru Sauliumi Skverneliu aplankys vieną iš nukentėjusių regionų ir aptars paramos patyrusiems nuostolius ūkininkams suteikimo galimybes.
Parama nukentėjusiems dėl ekstremaliosios situacijos teikiama vadovaujantis LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1107 „ Dėl materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tačiau aprašo nuostatos netaikomos teikiant valstybės paramą žemės ūkio veiklos subjektams už patirtą žalą ir nuostolius žuvus ar nukentėjus augalų pasėliams dėl stichinių meteorologinių reiškinių, nuo kurių draudžia draudimo įmonės.
Žemės ūkio ministerijos informacija
