Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos posėdyje nutarta suteikti teisinę apsaugą Lietuvos partizanų slėptuvės-bunkerio vietai (u.k. 33546) Parovėjos sen., Eglynių vs.
Tikėtina, kad šioje slėptuvėje-bunkeryje įrengtame 1944 m. rudenį, 1944-1945 m. žiemą buvo įsikūrę Biržų krašto Papilio partizanų būrio kovotojai. Vėlesniu laikotarpiu, iki pat Pilėnų tėvūnijos veiklos pabaigos 1954-1956 m., buvo bendru Biržų krašto – Pilėnų tėvūnijos, ir Biržų bei Nemunėlio Radviliškio valsčių partizanų slėptuve-bunkeriu.
Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos posėdyje nutarta suteikti teisinę apsaugą partizanų stovyklos vietai (u.k. 40443) Parovėjos sen. Virškupėnų k.
1944-ųjų rudenį apie 150 ginkluotų kovotojų iš Papilio apylinkių įsirengė keturių slėptuvių-bunkerių stovyklos vietą. Bunkeriai buvo gynybiniai, tvirtų rastų, apipilti storu sluoksniu žemių, skirti išlaikyti artilerijos sviedinių sprogimus, tankų svorį. Stovykla partizanai naudojosi 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą. Iš šios stovyklos partizanai rengė kovinius žygius: 1945 m. sausio 17 d. su keliolika sunkvežimių atvykę NKVD daliniai pradėjo supti stovyklavietę. Ryšininkams apie pavojų spėjus pranešti dauguma partizanų pasitraukė. Atsitraukdami ir pridengdami kovos draugus žuvo 5 partizanai. Priešai nusiaubė neginamas slėptuves-bunkerius.
Abiems paminklams nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos teritorijos ribos. Partizanų slėptuvei-bunkeriui ir stovyklavietei nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.
Biržų rajono savivaldybės informacija
