Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, kokybė ir jos kriterijai – svarbiausia, todėl planuojama reforma orientuota tik į vertės aukštojo mokslo diplomui sugrąžinimą. Taip šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pristačiusi aukštojo mokslo pertvarkos kokybinius pokyčius, ji pakvietė nespekuliuoti dėl pateiktos reformos fragmentų, o koncentruotis į jos turinį.
„Nuogąstavimai ir paskubomis kurpiami alternatyvūs planai signalizuoja dalies visuomenės nepasitikėjimą ir baimę. Labai natūralus jausmas, tačiau jis kyla tada, kai suvokiama, kad kelio atgal nėra ir kad aukštojo mokslo sistemos kompleksiniai pokyčiai neišvengiami. Šiandien mūsų pristatomų kokybinių pokyčių tikslas – grąžinti aukštojo mokslo diskursą prie esmės – kokybė svarbiausia. Ir turime aiškiai pasakyti, ką darysime, kad aukštojo mokslo sistema ne tik funkcionuotų, kaip dabar, bet kurtų aukštą pridėtinę vertę visiems sistemos dalyviams, o diplomai, kurių netrukus eis atsiimti absolventai, pagaliau būtų tikrai vertingi ir vertinami. Tiek pačių studentų, tiek akademinės bendruomenės, tiek ir darbdavių“, – sakė ŠMM vadovė.
Pasak jos, tai, kad planuojamų pokyčių analizė viešojoje erdvėje susitelkė ties forma, o ne turiniu, signalizuoja iki galo nesuvoktą aukštojo mokslo padėties rimtumą.
„Universitetai, aukštosios mokyklos visada buvo ir tebėra ta integrali visuomenės audinio dalis, kuri sugebėdavo matyti daugiau ir plačiau, ne tik išryškinti svarbiausias visuomenės problemas bei skaudulius, bet ir rasti joms sprendimus. Pasitikime akademine bendruomene, jos nariais, todėl nuolat diskutuojame, kalbamės ir ieškome geriausių būdų, kaip atsakysime į labai konkrečius mūsų laikmečio aukštojo mokslo sistemai keliamus iššūkius. Dėl tikslų nebesiginčijame, tariamės dėl tikslingiausių priemonių kokybei pasiekti“, – teigė J. Petrauskienė.
Pasak jos, vienas aiškiausių atsakymų, kodėl siekiant kokybiško aukštojo mokslo būtina infrastruktūrą ir žmogiškąjį potencialą telkti atsisakant fragmentacijos, – nuolatos mažėjantis studentų skaičius.
„Kai klausia, kodėl planuojama mažinti studijų programų skaičių, kodėl siūloma telkti aukštųjų mokyklų akademinį potencialą, atsakau labai paprastai – nes studentų skaičius mažėja drastiškai, o ateityje situacija tik sudėtingės. Kitas dalykas – didinant investicijas į mokslą, mokslininkų kompetenciją ir darbo sąlygas akademikams, natūraliai stiprėja poreikis bendradarbiauti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Turintys mokslinių ambicijų bei tikslų mokslininkai niekada neprivalėjo tenkintis tik turimomis galimybėmis, tačiau dabar realizuoti savo tikslus ir siekius bus paprasčiau“, – reformos rezultatus vardijo ŠMM vadovė.
Be to, planuojant didinti finansavimą mokslinei veiklai, konsoliduojant turimus išteklius, dėstytojai nebebūtų priversti blaškytis tarp skirtingų mokymo įstaigų, mėgindami užsidirbti orų atlyginimą, o racionalizavus studijų programų skaičių, sumažėtų ir dėstymo krūvis, atsirastų daugiau galimybių vykdyti tiriamąją veiklą.
Anot ministrės, matant aukštojo mokslo situaciją platesniame kontekste, visos kalbos apie tai, kaip konkrečiai turi būti optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinklas, tėra spekuliacijos.
„Nebūtų per stipru, jei pasakyčiau, kad, mano galva, tikrai nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai vyks tinklo optimizavimas, nors būtent jis viešojoje erdvėje eskaluojamas labiausiai. Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leistis į dialogą ir ieškoti tokio taktinio sprendimo, kuris būtų efektyviausias ir orientuotas į kokybinius pokyčius“, – sakė ŠMM vadovė J. Petrauskienė.
Prezentacija. AUKŠTOJO MOKSLO PERTVARKOS KOKYBINIAI POKYČIAI.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
