Vaikų maitinimas darželiuose atitinka teisės aktų reikalavimus, bet tėveliai nėra patenkinti, nes jų akimis vaikai maitinami gerokai šio laikmečio sveikatai palankumo kriterijų neatitinkančiu maistu. Valgiaraščių pagrindiniai produktai – bulvės, mėsa, pieno produktai, rafinuoti kvietiniai miltai. Dalinamės vienu iš tėvelių pastebėjimų apie vaikų maitinimą Kauno r. ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Kreipiasi sunerimę tėveliai
„Esu 2,5 metų vaiko mama. Esu žmogus, kuris stengiasi maitintis sveikesniais produktais ir tuo pačiu, kol auginau pati mažylį, pratinau jį prie tokio maisto. Rašau Jums, nes negaliu žiūrėti į lankomo darželio, esančio Kauno rajone, meniu. Nesuprantu, ką galvoja įstaigos direktorė, dietistė ir visi kiti. Ar joms tiesiog trūksta žinių ar liaudiškai tariant – vienodai šviečia. Susidaro įspūdis, jog tik siekiama užkimšti vaikus nereikalingomis kalorijomis. Pusryčiams batonai su dešra. Leiskite paklausti, o kodėl pusryčiams duodama taip mažai vaisių? Vienas obuolys ar bananas, arba išvis nieko. Juk vaikams taip reikalingi vitaminai. Vietoj to gauna rafinuotų miltų dozę su neaiškios kilmės dešra.
Siūlyčiau darželio personalui, kuris sudarinėja meniu, pagalvoti ir apie pietų meniu įvairovę. Keturis kartus per savaitę mėsiški patiekalai, kur didžiąją dalį sudaro kiauliena, o ką ji gero turi? Net geležies, kurios vaikams taip reikia augant, turi mažiausiai. Mėsa žinoma visada su bulvėmis. O kodėl niekas nepagalvoja, kad mėsą galima patiekti tik su daržovėmis arba bent jau su ryžiais, o kur dar kitų grūdinių kultūrų įvairovė?
Lietuvoj toks didelis moliūgų, cukinijų derlius, meniu nemačiau nei vieno patiekalo su šiomis daržovėmis. Viskas būtinai turi būti permirkę piene ir sviesto padažuose, todėl aš visai nesistebiu, kodėl vaikai amžinai vaikšto su bėgančiomis nosimis, kai organizmai šitaip užkišti gleivėmis nuo didelio vartojamo kiekio pieno, grietinės ir pan.
Miltiniai patiekalai tik iš kvietinių baltų miltų, paskui dar užkanda batonu, daugiau nieko kaip ir nereikia.
Vaikas užkimštas, bet paskui verkia ir sako, mamyte skauda pilvuką, nes tris dienas nebuvau tualete ir nedariau rimto reikalo. Žarnynas visas užkimštas. Kai kas nors iškelia grupėje problemą dėl vaikų mitybos, tuomet pykstama, bet kai vaikai masiškai serga, tada kaltina vieni kitus, kam atveda į darželį vaikus, vieni nuo kitų užsikrečia. Na taip, gal ir užsikrečia, bet ar tikrai tik todėl serga, kad užsikrečia? O kur tada vaikų imunitetas? Kodėl jis silpnas?“, – rašo mažamečio vaiko, lankančio Kauno r. darželį, mama.
Maisto technologės, sveikataipalankus.lt įkūrėjos Ramintos Bogušienės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Almanto Kranausko pastebėjimai
Reikalavimai vaikų maitinimui ugdymo įstaigose, maisto produktų kokybės kriterijai bei draudžiamų produktų sąrašas patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašu https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3B14F18E2B3C/SRQIpgLVoH aprašu. Jį rengiant dalyvavo daug institucijų, dietologų ir tėvų organizacijų. Dr. A. Kranauskas teigia, apraše nustatyta, kad vaikams būtų tiekiamas šviežias, subalansuotas maistas, vaikai gautų daug daržovių ir vaisių, nedaug sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos. Vadovaujantis šiuo aprašu, už vaikų maitinimą atsakingi asmenys ugdymo įstaigose rengia valgiaraščius. Kartais valgiaraščius rengia maitinimo įmonės. Parengtus valgiaraščius derina ir jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valgiaraščiai privalo būti skelbiami ugdymo įstaigos patalpose bei interneto svetainėje.
„Peržvelgus didžiąją dalį Kauno apskrities darželių valgiaraščių, matau, kad faktiškai visi pietų patiekalai sudaryti iš gyvūninės kilmės baltymų pagrindo: keturis kartus mėsa, vieną kartą žuvis. Žinoma, tradiciškai prie mėsos ir žuvies dažnu atveju tiekiama – bulvės. Retai, bet pasitaiko – baltieji ryžiai, tai yra tie patys šlifuoti ryžiai kaip ir rafinuotų kvietinių miltų makaronai, greita energija, o maistinė vertė – menka. Sriubose mėsa taip pat dažnai sutinkama, o duona ir grietinė tiekiama prie jos turbūt visada.
Po sriubos ir menkavertės duonos vaikai suvalgę pagrindinio patiekalo mėsą ir bulves, šviežių daržovių, kurios privalomos prie pietų patiekalo, greičiausiai vaikai net nepaliečia“, – teigia mitybos specialistė ir iniciatyvos sveikataipalankus.lt sumanytoja R. Bogušienė.
Maisto technologė R. Bogušienė pastebi, kad pusryčiams dažniausiai sutinkami patiekalai – košės ir batonas su virta dešra. Vadinasi vaikas mėsos gaminius valgo ne tris kartus per savaitę, o galbūt tris kartus per dieną? Kiek vaikų suvalgo sveikatai palankesnę pilnavertę grūdinių kultūrų košę, kai šalia jos gauna batoną su virta dešra? Nesistebėkime, kad vaikai po menkaverčio sumuštinio galbūt dar košę suvalgys, bet šviežių daržovių ar vaisių porcijai nei vietos nei noro nebus. Suprantama, kad batonas su sviestu ir virta dešra turi daugiau kalorijų nei obuolys ar morka, bet sveikatai palankumo prasme lyginti neverta. Kai mūsų vaikai valgo nuolat baltų miltų gaminius (kvietinių a.r. miltų duona, ruginių a.r. miltų duona, batonas, blynai, bandelės), bulves, nepilnaverčių grūdinių kultūrų, pavyzdžiui, manų, baltų ryžių košes – nesitikėkime, kad jų virškinimo sistema funkcionuos kaip laikrodis ir pradžiuginsime juos obuoliu nuo obels ar špinatu iš daržo.
„Jei tėvai pastebi, kad valgiaraštis ar vaikams tiekiami patiekalai neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, jie turi tuoj pat apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – sako sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Dr. Almantas Kranauskas.
„Ugdymo įstaigų internetinėse svetainėse matome tik pavadinimus, jie visko nepasako, reikia vertinti vietoje, nes tą pati patiekalą galima pagaminti sveikatai palankiau arba ne. Bet mano akimis, nematant kiekio – šviežių daržovių ir vaisių Kauno r. ugdymo įstaigose vaikai gauna daugiau nei įprastai, nes ne tik pietums tiekiama, bet beveik visada vaikai gauna pusryčiams, ar priešpiečiams šviežių vaisių, o tai jau didelis pasiekimas“, – džiaugiasi sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė.
„Tačiau, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikai maitinasi ne vien tik ugdymo įstaigoje bet ir namie. Tėvai tikrai galėtų pasiūlyti savo vaikui grįžus iš darželio papildomą daržovę, vaisių, viso grūdo produktų, nes darželiui nepriklauso patiekti vaikui viso paros maisto raciono, kadangi darželyje jie išbūna tik kelias valandas. Be to, kartais tėvai, mokėdami vos kelis eurus už dieną, nori, kad vaikai už juos gautų vos ne restoraninio lygio maitinimą.
Kita dažna problema, kad tėvai kartais kelia vaikų maitinimui nepagrįstus reikalavimus, remdamiesi pseudomokslinėmis teorijomis ypač dėl produktų derinimo, vegetarinio maitinimo, gleivių, atsirandančių dėl pieno vartojimo, maisto papildų vengimo ir pan“, – pastebi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.
Įvertinus valgiaraščius Kauno r. internetinėse svetainėse, matyti, kad patiekiamas maistas nėra gausus skaidulinėmis medžiagomis. Dėl to, R. Bogušienės teigimu, gali sutrikti vaikų virškinimas. Tėveliai, ugdymo įstaigos personalas stipriai sunerimsta, kai vaikučiams dėl maisto saugos t.y. mikrobiologinės taršos, pavyzdžiui, salmoneliozės ištinka stiprūs negalavimai, tačiau retas atkreipia dėmesį, jei vaikas valgydamas bulvinius, miltinius patiekalus ugdymo įstaigose nesituština kiekvieną dieną, ar tai nėra sveikatos sutrikimas – retoriškai klausia mitybos specialistė Raminta Bogušienė.
„Norint, kad žvarbų rudenį vaikai nesirgtų peršalimo ligomis, nepakanka jų laikyti šiltnamio sąlygomis, būtina, kad vaiko organizmas gautų subalansuotą ir sveikatai palankų maistą, ko pasekoje, imuninei sistemai esant stipriai – žvarbūs orai nebus ligų protrūkio laikotarpis, – teigia R. Bogušienė – Suaugusieji turėtų pasistengti, kad jaunoji karta gyventų ilgiau ir kokybiškiau. Tad inicijuotomis veiklomis, siekiame ne tik suteikti žinių visai ugdymo įstaigos bendruomenei, bet ir sudaryti sąlygas vaikams pasirinkti sveikatai palankų maistą namuose, mokyklose bei darželiuose.“
Šiais metais startavo iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“. Ją įgyvendina VšĮ „Sveikatai palankus“ ir jos įkūrėja R. Bogušienė. Siekiama kompleksinių vaikų mitybos pokyčių ugdymo įstaigose, suteikiant ne tik žinių visai ugdymo įstaigos bendruomenei, bet inicijuojant valgiaraščių pokyčius. Iniciatyvos vykdymo metu viešinama informacija, ką vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose bei darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduriama.
Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 17 472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.
