Rita Šemelytė, „šeimininkės“ korespondentė
Žieduose ir žalumoje skendinti Linkuva (Pakruojo r.) rodo pavyzdį visai Lietuvai. Įspūdingi gėlynai puošia miestelio gatves, skverus ir džiugina pravažiuojančiųjų akis. „Jau negalėtume gyventi be gėlių“, – sako apželdintoja Violeta Augėnienė.
Tradicijai dešimt metų
Įvažiuojant į Linkuvą pasitinka gėlėmis pražydęs ančiukas, iš žiedų sukurta miesto herbo kompozicija. Šie ženklai rodo, kad čia gyvena savo aplinką puošiantys, grožį vertinantys žmonės.
Tradicija kurti gėlių kompozicijas prasidėjo prieš dešimt metų buvusios seniūnės Kazimieros Bacevičienės iniciatyva. Valdžios vairą perėmus dabartinei seniūnei Gitanai Pašiškevičienei, nei entuziazmas, nei finansai augalams neišseko.
„Neįsivaizduoju miesto be gėlių“, – sako Violeta Augėnienė, apželdintoja dirbanti jau dešimt metų. Nors iš pradžių buvo visko. Kaip kiekviena naujovė, taip ir augalų kompozicijos sulaukė vietinių kritikos – kam to reikia, vis tiek išdraskys, išvogs.
„Vandalizmo atvejų pasitaiko kaip ir kiekviename mieste. Dažniausiai pasiaučia jaunimas, neturintis kur energijos dėti – augalus ištrypia, išlaužo. Kartais želdinius su šaknims išrauna ar su vazonais pavagia. Kur jie atsiduria, nežinome, už rankos nepagautas – ne vagis“, – apgailestauja Violeta.
Drugelis, varlė, laikrodis
Linkuvos gėlių kompozicijos sukurtos miestelėnų jėgomis. Pasak apželdintojos, nereikėjo nei menininkų, nei 
dizainerių pagalbos. Popieriuje nupiešė formas, suvirintojas iš metalo pagamino karkasus. Taip atsirado trijų metrų aukščio drugelis, vėžlys, varlė, antis, laikrodis, mažesni ir didesni, iki vieno metro skersmens burbulai, gėlių krepšiai, medžiai, piramidės, vazonai ant stulpų, didelis alpinariumas prie tvenkinio. Gražiai sutvarkytas ir Linkuvos parkas, jį puošia skulptūros, trys tvenkiniai, dekoratyviniai medžiai ir krūmai.
„Ką padarai su meile, tą ir turi“, – sako V. Augėnienė, diplomuota agronomė. – Prisilietęs prie žemės atsigauni, ir pačiam gražu, ir kiti pagiria.“ Laukai, miškai, gėlės ją traukė visą gyvenimą.
Gėlėmis ji puošia ir savo namų aplinką, nors per patį darbymetį laiko beveik nelieka. Prie namų auginamos gėlės praverčia, kai reikia atkurti ištryptas, suniokotas jų kompozicijas. Violeta iškasa savo augalus ir neša į miesto gėlynus.
Vietoj siurblio – laistytuvai
Paruošiamieji apželdinimo darbai prasideda vasario–kovo mėnesiais. Seniūnijos salės palangės apstatomos daigų vazonėliais. Yra ir šiltnamis, jame telpa didesni vazonai ar tie, kuriuose galima daiginti grunte. Darbuotojai augalus patys sėja, augina, atneša jų iš namų. Tiek, kiek nepajėgia išauginti, kiekvienais metais perka iš gėlininkų. Gėlių asortimentą kasmet papildo ir naujovėmis.
Nuo pavasario prasideda pats darbymetis. V. Augėnienė viena visų darbų nenudirbtų, turi 3–4 pagalbininkus, kurie padeda sodinti, ravėti, prižiūrėti. Per pačius karščius, kai reikia laistyti kas antrą dieną, į talką atskuba daugiau žmonių.
„Automatinės laistymo sistemos gėlių kompozicijose nėra. Neturime ir elektrinių vandens siurblių, kad galėtume laistyti žarna. Viską tenka daryti rankomis. Važiuoja traktoriukas su vandens statine, darbininkai prisipildo laistytuvus ir laisto. Norint pasiekti drugelį ar gėlių medį, reikia lipti kopėčiomis“, – pasakoja apželdintoja. Tai sunkus darbas, ypač kai užeina karščiai.
Saikingai ir skoningai
Linkuvos gėlynuose auginamos tradicinės gėlės ir augalai – populiariausios puošniosios begonijos, vadinamos ledinukais, nes atsparios nepalankioms augimo sąlygoms. Akį veria daugumos mėgstamos vasarinės gėlės – surfinijos, petunijos, ištvermingosios pelargonijos. Spalvines kompozicijas paryškina žydrūniai, šalavijai, lakišiai, perilės, laibeniai, burnočiai, margeniai.
Jau kelerius metus iš eilės sodinamos tos pačios kompozicijos, tik atnaujinami gėlių deriniai, vis į kitą vietą persodinamos daugiametės.
Drugelio kompozicija kuriama ne iš atskirų vazonų – augalai susodinami į gruntą. Metalinis karkasas uždengiamas daržo plėvele, suspaudžiamos žemės, plėvelėje padaroma skylučių, į kurias sodinami daigai. „Prie drugelio daugiausia darbo“, – tvirtina apželdintoja.
Norėtųsi kurti naujas kompozicijas, tačiau V. Augėnienė sako, kad persistengti nereikia – miestas nedidelis, per daug augalų neatrodytų skoningai. Be to, reikia apskaičiuoti ir savo galimybes – dar didesnius gėlių plotus būtų sunku prižiūrėti, reikėtų daugiau darbuotojų.
Vidmanto Pėželio nuotraukos
