Sakote, dviratininkai turi tik XXL dydžio šlaunis ir tuo išsiskiria iš kitų sporto šakų puokštės? Mitas! Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus teigia, kad kojų raumenys yra tik akcentas, tačiau norint važiuoti dviračiu, turi būti paruoštas visas kūnas.
Jei galvoje susigrūdo nepagrįsti stereotipai ir abejotinos kilmės mitai, šiais metais septintąjį kartą vyksiančio „Velomaratono“ organizatoriai skuba juos išsklaidyti.
„Dviratininko stiprybė nėra vien kojos – reikia turėti paruoštą visą kūną. Minant pėdomis remiesi į pedalus, o rankomis – į atramą. Viskas, kas yra tame tarpe – taip vadinami jėgos vektoriai vaikšto per visą kūną nuo rankų iki kojų“, – teigia sporto medikas.
Anot jo, čia daug kas priklauso nuo važiavimo stiliaus – rekreacinio, sportinio ar su MTB dviračiu: „Jei važiuojate sportiniu režimu, dirba kone visi kūno raumenys. Pagrindinis akcentas yra kojų raumenys – priekinė ir užpakalinė šlaunies raumenyno grupės, sėdmeniniai raumenys, blauzdos. Tačiau dviratininkams reikia vystyti pečių juostos raumenyną ir ištvermę, kad galėtų išlaikyti kūną tam tikroje pozicijoje. Tik stiprūs juosmens raumenys gali padėti atpalaiduoti kojas ir paleisti jas dirbti.“
Kas nutinka, jei kūnas nėra pasirengęs? Viskas paprasta – rezultatai neauga ir didėja lėtinės perkrovos traumos rizika. Norite to išvengti? Reikia su silpnomis vietomis dirbti. „Silpnos vietos – nugara, pečių juosta ir kaklas, nes visą laiką žiūrima pasilenkus į priekį. Dviratininkų dažniausia problema – tirpsta rankos, o jos tirpsta nuo kaklinės stuburo dalies. Taip dažniausiai nutinka mėgėjų sporte, nes profesionalai tas silpnas vietas išmasažuoja ir stiprina“, – pastebi K. Linkus.
Sporto medicinos gydytojas atkreipė dėmesį į dar vieną mitą, platinamą moterų. Teigiama, kad pradėjus važinėti dviračiu, užaugs užpakalis ir kojų raumenys.
„Man sako, kad jei sportuos, tai bus kaip tos moterys-terminatoriai iš kultūrizmo žurnalų viršelio. Dviračių sporte tokie dalykai negresia. Čia galima ištraukti netgi grožio formulę – kojų raumenys nuo rekreacinio, laisvalaikio ir mėgėjiško sporto tik sustangrėja, sumažėja riebalinio sluoksnio ir celiulito. Kad raumenynas užaugtų, reikia daug treniruotis ir labai daug važinėti dviračiu“, – pasakoja K. Linkus.
Visas dviratininko raumenynas veikia kaip važiuoklė, o pagrindinis motoras – širdis – neperkraunamas, nes krūviai dviračių sporte lengvai dozuojami priklausomai nuo to, ar važiuoji sportiniu režimu, ar parke laisvalaikiu. K. Linkus įsitikinęs, kad dviratis labai gerai veikia ne tik širdį, bet ir kraujagyslių veiklą, kvėpavimo, nervų, imuninę, virškinimo sistemas. O ką jau kalbėti apie sąnarius, kurie nepatiria smūginės bangos.
Privalumus galima būtų dar vardinti, tačiau pasidalinti apie dviračio naudą ir ją gyvai įvertinti geriausiai galima bus dešimttūkstantinėje minioje, kurios laukiama didžiausioje dviračių šventėje Baltijos šalyse – „Velomaratone“. Čia galima važiuoti visokiais dviračiais: miesto, plento, BMX, MTB ir kitais. Mėgėjus ir vaikus organizatoriai ragina nelenktyniauti – jų važiavimai skirti mėgautis.
Septintus metus organizuojamas „Velomaratonas“ šiais metais vyks rugpjūčio 21 dieną. Renginio starto-finišo arka stovės prie LR Seimo rūmų. Šventėje kojas judins mėgėjai (ERGO mėgėjų važiavimas – 10, 20 arba 30 km), vaikai (AKROPOLIO vaikų važiavimas – 2,4 km.), treniruoti mėgėjai (TOYOTA SEMI-SPORT – 50 km) ir profesionalai (TOYOTA SPORT – 100 km)
