Kovo 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas mokyklų tinklo 2016-2020 m. optimizavimo planas. Apie tai kalbamės su meru RYČIU MYKOLU RAČKAUSKU.
Per pastaruosius 10 metų vaikų mokyklose sumažėjo perpus – nuo maždaug 21 500 mokinių 2004/2005 mokslo metais iki 11 500 šiemet. Kodėl optimizuoti mokyklų tinklą nuspręsta tik dabar?
Tai nėra nauja idėja. Dar 2012 m. buvo parengta tinklo pertvarkos studija, buvo rengiami mokyklų tinklo optimizavimo projektai, kurie taip pat lietė „Nevėžio“ pagrindinę mokyklą. Tačiau tuomet Tarybai neužteko politinės valios šį sprendimą priimti. Pastarąjį dešimtmetį mokyklos ištuštėjo, nesurenkamos pilnos klasės, išlaikomi pustuščiai pastatai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad didžioji miesto biudžeto dalis – beveik 52 proc., arba 37 mln. Eur, 2015 m. buvo skirta švietimui, tačiau dalis šių lėšų naudojama neracionaliai – ne mokymo kokybei užtikrinti, o pustuštėms patalpoms išlaikyti bei remontuoti. Toks nepagrįstas lėšų švaistymas kitų mokyklų bendruomenių, visų miesto moksleivių atžvilgiu man nesuprantamas ir atrodo nepateisinamas, todėl privalėjome priimti ryžtingus sprendimus. Džiaugiuosi, kad šią poziciją palaikė dauguma Tarybos narių.
Ankstesnėse kadencijose stebėjome, kaip politikai vengdavo priimti būtinus sprendimus, nes pirmiausia vadovaudavosi ne miesto, o siaurais politiniais interesais, tarsi tikėdamiesi užsitarnauti rinkėjų paramą ne įgyvendindami būtinus pokyčius, o tik imituodami veikimą. Mus į Tarybą panevėžiečiai delegavo tam, kad spręstume daugelį metų vilkintas problemas – esame pasiryžę įgyvendinti jų lūkesčius, nes siekiame realių miestui naudingų pokyčių. Kaip parodė balsavimas dėl mokyklų tinklo optimizavimo, tokių Tarybos narių yra dauguma.
Tinklo optimizavimas palietė Senvagės progimnaziją, Jaunimo mokyklą ir „Nevėžio“ pagrindinę. Kodėl būtent jas?
Senvagės progimnazija veikia viename pastate su R. Sargūno sporto gimnazija. Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas numato pastarosios plėtrą, todėl Senvagės progimnazijos nuaugimas yra tikslingas, atsižvelgiant į tai, kad mokyklose netrūksta tuščių vietų.
Jaunimo mokykloje (JM) šiuo metu mokosi 84 mokiniai, Suaugusiųjų mokymo centre (SMC) – 436. Kitaip nei JM, SMC pastatas atnaujintas, sutvarkytos patalpos, yra aikštynas, todėl sudarytos žymiai geresnės ugdymosi sąlygos, kurias JM ugdytiniams užtikrinsime prijungdami mokyklą.
Nerenovuotoje, todėl brangiai išlaikomoje „Nevėžio“ pagrindinėje šiuo metu mokosi 226 mokiniai ir yra 10 klasių komplektų – tai mažiausiai moksleivių turinti tokio tipo mokykla. Pastato plotas yra per didelis – vienam mokiniui tenka maždaug 26 kv. m, kai tuo tarpu kitose mokyklose – apie 12. Be to, vieno mokinio išlaikymas dvigubai brangesnis – 2015 m. iš miesto biudžeto vienam mokiniui skirta 839 Eur, tuo tarpu vidurkis miesto mokyklose – 405 Eur. Tai nenormali ir socialiai neteisinga situacija, kuomet nekonkurencinga įstaiga išlaikoma kitų mokyklų gerovės sąskaita. „Nevėžį“ prijungus prie „Vyturio“ progimnazijos gerės ugdymosi sąlygos „Nevėžio“ moksleiviams.
Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinus šį mokyklų tinklo optimizavimo etapą, neatskaičius išeitinių ir pastatų priežiūros, sutaupysime 635 000 Eur per metus. Įgyvendinę Tarybos priimtus sprendimus galėsime kur kas racionaliau naudoti miesto biudžeto lėšas, jas skirdami ne menkai naudojamiems pastatams šildyti ir remontuoti, o ugdymo sąlygoms gerinti. Kitaip tariant, sutaupytos lėšos bus skirtos visų miesto moksleivių sąlygų gerinimui. Be to, „Nevėžio“ ir Jaunimo mokyklos patalpomis galės naudotis miesto bendruomenės.
Mokyklų tinklo pertvarkos pranašumai nenuginčijami, tačiau viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų šiuo klausimu.
Daugiausia diskusijų sukėlė jau ne vienus metus planuojamos pertvarkyti „Nevėžio“ mokyklos problema. Neatsakingai audrinant įstaigos bendruomenės emocijas buvo bandoma užsidirbti politinių dividendų. Vieni ruošiasi kandidatuoti į Seimą, todėl palaikydami savo apygardoje esančią nekonkurencingą mokyklą tikėjosi užsitarnauti rinkėjų balsų. Kitų nepritariančiųjų – socialdemokratų partijos – kolegė, skyriaus pirmininko Donato Degenio pavaduotoja šiai mokyklai vadovauja. Kaip dabar populiaru, paklausiu: kas galėtų paneigti, kad bandymas blokuoti būtiną tinklo optimizavimą nebuvo nulemtas ir siaurų partinių interesų, stengiantis išsaugoti darbo vietą partijos bičiulei?
Stebina ir pačios direktorės pozicija. Štai analogija. Kai dar praėjusioje kadencijoje buvo uždaroma „Verdenės“ mokykla, tuometė jos direktorė Jūratė Pauliukienė dėjo milžiniškas pastangas, siekdama maksimaliai užtikrinti mokytojų, darbuotojų bei moksleivių interesus. „Nevėžio“ atveju, deja, matome visiškai kitokį elgesį: direktorė nelinkusi bendradarbiauti, vengia atvykti į susitikimus derinti pozicijų ir ieškoti „Nevėžiui“ naudingų kompromisų. Garsiai skelbta apie paskutinę minutę iš rankovės ištrauktą kortą – kalbų mokyklos viziją, jos naudą miestui ir regionui. Tačiau panašu, kad tai buvo reikalinga tik vilkinti laiką ir išvengti mokyklos prijungimo, nes vos Taryboje patvirtinus optimizavimo planą, susitikimas ministerijoje atšauktas – nepaisant to, kad ne kartą siūlėme kalbų mokyklos netapatinti su sienomis – kurti koncepciją ir ją įgyvendinti kad ir toje pačioje geresnes sąlygas turinčioje „Vyturio“ progimnazijoje.
Dabar, jau priėmus sprendimus, tikiuosi konstruktyvaus mokyklų vadovų bendradarbiavimo. Dirbdami kartu pasieksime maksimaliai gerų rezultatų moksleiviams, mokytojams ir darbuotojams. Tikiuosi, kad miesto ir bendruomenių interesai visiems bus svarbesni už trumpalaikę asmeninę ir politinę naudą.
