Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo Vyriausybei kuo daugiau darbo vietų iš sostinėje valstybės kontroliuojamų įmonių, viešųjų įstaigų ir biudžetinių organizacijų iškelti į regionus. Ypač į atsiliekančias, sunkiai ekonomiškai besiverčiančias savivaldybes. Tačiau į šį pasiūlymą kritiškai žiūri ne tik vadybos specialistai, bet ir kolegos parlamentarai.
Paslaugas teikti galima iš bet kur
Pasak K. Masiulio, valstybės įmonės ir institucijos teikia daug paslaugų, kurias gali teikti bet kurioje vietoje dirbantys darbuotojai. Parlamentaro nuomone, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos paštas, kai kurios energetikos įmonės galėtų buhalterijos, personalo ar pardavimo paslaugas sėkmingai plėtoti ne iš Vilniaus, o, tarkime, iš Šiaulių, Panevėžio ar Marijampolės.
Kaip pavyzdį jis nurodė „Sodros“ skambučių centrą su 26 darbo vietomis, kuris įsteigtas Radviliškyje, nors irgi galėjo įsikurti Vilniuje.
„Iki šiol geriausiai apmokamos darbo vietos yra telkiamos sostinėje, kur vidutiniškai mokamas 25 proc. didesnis atlyginimas nei kituose miestuose, ir visai nesistengiama daugiau darbo vietų kurti regionuose“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė parlamentaras.
Valdžios įstaigose – kone pusė Vilniaus dirbančiųjų
Parlamentaro nuomone, dėl nesėkmingos regionų politikos sparčiai mažėja gyventojų nedidelėse savivaldybėse.
„Vien per metus Pagėgių, Joniškio, Ignalinos savivaldybėse gyventojų sumažėjo po 3 proc., o Vyriausybė nesiima ką nors keisti. „Investuok Lietuvoje“ specialistai pripažįsta, kad verslininkai mielai investuoja Vilniuje, kur ir taip jau trūksta darbo jėgos, o regionų vengia. Taip užsukamas ratas, gyventojai iš regionų skatinami važiuoti gyventi į sostinę“, – kalbėjo K. Masiulis.
Jo duomenimis, Vilniuje valstybės sektoriuje dirba apie 110 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro apie 40 proc. visų dirbančiųjų mieste, o Marijampolės, Telšių, Klaipėdos ir kitose apskrityse šis rodiklis nesiekia ir 20 proc.
Pats netiki, kad bus įgyvendinta
Paklaustas, ar tai jo asmeninė idėja, ar Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pozicija, K. Masiulis prisipažino su niekuo jos nederinęs ir nelabai tikįs, kad jo pasiūlymai bus priimti.
„Dėl daugelio dalykų, kuriuos siūlau, aš netikiu, kad jie iš karto bus įgyvendinti. Bet vieną kartą pasiūlai, kitą, o trečią sykį kas nors susidomi. Nusiunčiau premjerui savo pasiūlymą ir dabar laukiu atsakymo. Norėjau atkreipti Vyriausybės dėmesį į regionus, kur labai trūksta darbo vietų, daug žmonių neturi darbo, todėl neretai emigruoja į kitas šalis. Manau, į regioninius miestus būtų galima perkelti ir kai kurias ministerijas. Pavyzdžiui, kad ir Žemės ūkio. Ji juk tarnauja žemdirbiams, kodėl jiems su įvairiais reikalais būtinai reikia važinėti į Vilnių, kuris yra šalies pakraštyje. Puikiausiai ji galėtų įsikurti ir Kaune ar Kėdainiuose. Tokią idėją prieš keletą metų buvo iškėlęs tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, aš tada tam pritariau, tačiau jis, atrodo, neatlaikė pačios ministerijos darbuotojų pasipriešinimo“, – „ŪP“ teigė K. Masiulis.
Kaip pavyzdį rodė kitas valstybes
Parlamentaras paminėjo kelias valstybes, kurios nepabijojo tokios pertvarkos. Pasak jo, Estija iš sostinės Talino perkėlė Švietimo ir mokslo ministeriją į Tartu. Prancūzija prieš kelis dešimtmečius iš Paryžiaus į regionus iškėlė 300 tūkst. valstybės tarnautojų. Į regionus perkelta nemažai Vokietijos valstybinių institucijų.
„Ir ką? Tos valstybės nesugriuvo. Šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti nuotoliniu būdu, net įvairius pasitarimus galima rengti internetu. Taip dirba ne viena tarptautinė korporacija, kurios padaliniai išsimėtę po visą pasaulį, o mums visus tarnybinius reikalus spręsti būtinai reikia valdininkams susitikus akis į akį. Tikrai nemanau, kad perkėlus kokią nors ministeriją į Kauną, Klaipėdą ar Šiaulius ten neatsirastų kvalifikuotų specialistų toms vietoms, kurios šiuo metu užimtos vilniečių. Valstybinėse, biudžetinėse įstaigose ir įmonėse dirba ketvirtis Lietuvos darbo rinkos. Kiek yra įvairių agentūrų, departamentų, valdybų, kurių padaliniai galėtų veikti kitose šalies vietose, ne sostinėje. Nemanau, kad dabar kas ryžtųsi perkėlinėti ministerijas į regionus, tačiau įvairius paslaugas žmonėms teikiančius padalinius tikrai galėtų“, – įsitikinęs K. Masiulis.
Pirma sugriauname, paskui atstatome
Milda PETRAUSKIENĖ
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja
Sutinku, kad nėra gerai, jog beveik visos valstybinės institucijos, įstaigos ir įmonės yra sukoncentruotos sostinėje. Tačiau kur buvo Kęstutis Masiulis, kai būdami valdžioje jo partijos kolegos konservatoriai su liberalais išsijuosę naikino apskričių administracijas ir viską centralizavo. Neliko nei žemėtvarkos tarnybų, nei statybos inspekcijų.
Užuot suteikę apskričių administracijoms daugiau funkcijų ir priartinę valdžią prie žmonių, jie viską sukėlė į Vilnių. Aišku, dabar kai kurie regionai apmirę, ten mažiau darbo vietų, žmonėms nuo centralizacijos netapo patogiau. Kai ką iš tiesų reikėtų keisti, tačiau ne priešokiais, o viską deramai apgalvojus ir pasvėrus. Klaidų ir taip padaryta pakankamai, naujų jau nesinorėtų.
Kai kurie K. Masiulio siūlymai, atrodo, tik viešųjų ryšių akcijos artėjant Seimo rinkimams. Tarkime, kad ir dėl Lietuvos pašto. Dauguma jo darbuotojų ir dabar dirba ne Vilniuje, o rajonuose esančiuose skyriuose, ką ten dar galima perkelti, nelabai įsivaizduoju. Panašiai ir su Lietuvos geležinkeliais.
Dėl ministerijų perkėlimo į kitus miestus kalbama jau seniai, tačiau visada tos kalbos baigdavosi padėjus ant stalo visus argumentus už ir prieš. Nenoriu pasakyti, kad čia nėra jokių problemų. Žinoma, kad yra – dauguma ministerijų įsikūrusios sostinės centre, prie kai kurių privažiuoti praktiškai neįmanoma, nėra kur sustoti, palikti automobilius. Būta įvairių idėjų, pavyzdžiui, parduoti visus miesto centre esančius ministerijų pastatus ir kuriame nors sostinės pakraštyje pastatyti ministerijų miestelį.
Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas
Algimanto SNARSKIO piešinys
