TS-LKD frakcijos nariai kreipėsi į Vyriausybę, ragindami iš naujo įvertinti sprendimą neberemti Panevėžio termofikacinės elektrinės

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Rasa Juknevičienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių ir energetikos ministrą Roką Masiulį, kviesdami iš naujo įvertinti 2015 m. spalio 7 d. Vyriausybės nutarimo dalį, nustatančią neberemti Panevėžio termofikacinės elektrinės ir panaikinti VIAP kvotas.

Primename, kad Vy­riau­sy­bė, pa­nai­ki­nu­si rem­ti­nas elek­tros ener­gi­jos ga­my­bos kvo­tas Vil­niaus, Kau­no ir Pa­ne­vė­žio mies­tų ter­mo­fi­ka­ci­nėms elek­tri­nėms bei nu­sta­čiu­si, kad vi­są elek­tros ener­gi­jos re­zer­vi­nės ga­lios už­ti­kri­ni­mo pa­slau­gą be kon­kur­so teik­tų iš anks­to pa­si­rink­tas ūkio su­bjek­tas – „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) pa­da­li­nys „Lie­tu­vos elek­tri­nė“, Panevėžio demonstracinę termofikacinę elektrinę stumia į sudėtingą padėtį.

Panevėžio termofikacinė elektrinė yra unikali visoje Lietuvoje. Seimo narys A. Anušauskas primena, kad pačių socialdemokratų Vyriausybei 2004 m. priėmus energetinio saugumo strategiją bei ruošiantis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, pradėta mąstyti, kaip Lietuva gamins elektrą. Buvo gauta Danijos Vyriausybės parama demonstraciniam projektui Panevėžyje įgyvendinti (11 mln. litų  arba 3,19 mln. Eur). Lietuva investavo į elektrinę 124,7 mln. litų (36 mln. Eur).

Tuo tarpu 2015 m. spalio 7 d. Vyriausybė priėmė sprendimą neberemti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių ir panaikinti VIAP kvo­tas visoms be išimties ter­mo­fi­ka­ci­nėms elek­tri­nėms.

„Šis klausimas svarbus ne tik bendrovei, bet ir Panevėžio miesto savivaldybei, nes pastarajai priklauso 59 proc. elektrinės akcijų. Kitos akcininkės – Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų rajonų savivaldybės. Tad dėl šio Vyriausybės sprendimo elektrinė vien per šiuos metus gali patirti 2,2 mln. Eur nuostolių, kai dar nėra grąžinusi 8,5 mln. Eur paskolos. Galimų kasmetinių nuostolių pagrindinę dalį gali tekti dengti minėtoms savivaldybėms. Arba tektų nuo 2017 m. didinti šilumos kainą gyventojams“, –  sako Seimo narys.

Parlamentarai taip pat prašo visuomenei pateikti tikslius skaičiavimus bei įvertinti šio Vyriausybės sprendimo pasekmes.