Tarpušventis – toks stebuklingas laikas, kai vienas Kalėdų Senelis, naktį palikęs dovanas po eglute, tyliai išsėlina, o kitas, labai skubėdamas – greitaisiais elniais lėkdamas su dar didesniu dovanų maišu, žvalgosi, kur gyvena ir dirba patys aktyviausi, patys geriausi.
Labai dosnus Kalėdų Senelis apsilankė šįkart gražioje šventėje Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos salėje, tačiau šįkart šventė čia ne gimnazistai, bet Zarasų krašto Žmonių su negalia sąjungos vykdomų projektų dalyviai.
Zarasų krašto Žmonių su negalia sąjungai, kurios vadovė Olga Ludziš, šiemt buvo labai darbingi metai – sėkmingai vykdomas ne vienas projektas: „Šeimos atokvėpio centras“, kurį finansuoja verslininkai iš Suomijos (jis tęsis net trejus metus). Tai ne tik labdara, bet ir šeimų užimtumas, ugdymas, savitvarka namuose, savęs ir savo šeimos narių savirealizacija bei kitos veiklos, kurios labai reikalingos šios grupės dalyviams. Sėkmingai vyksta ir kitas projektas „Paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“. Šį projektą remia Neigaliųjų departamentas prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (finansuojamas per savivaldybę). Tai pagrindinis šios sąjungos tęstinis projektas.
Salėje tąkart veiklos netrūko: skambėjo Gintarės Matulevičiūtės, Zarasų Žemės ūkio mokyklos moksleivės (mokytoja Danutė Alaunienė), atliekamos dainos, jas keitė minamos mįslės, įvairūs žaidimai. Išgirdęs linksmybes ir šurmulį, netrukus atskubėjo ir Kalėdų Senelis, šmaikštus ir energingas. Bet nepaisant amžiaus, jo paties žodžiais tariant, jam jau tūkstantis metų, su vaikais ir ratelių ėjo, ir žaidimus žaidė, ir eilėraščių pasiklausyti spėjo, ir net taisyklingos kalbos patarimą ne vienam mokinukui išsakė („sėdėti galima prie kampo, bet ne prie kompo“), iš kelių net ir pasižadėjimų sulaukė (kad kitais metais knygas paskaitys, eilėraštį išmoks). Jis ne tik kiekvienam vaikui dovanėlę paruošęs atnešė, bet ir šeimas apdovanojo, kad Naujųjų metų stalas gausenis būtų, o tada ir metai viltingesni ir malonesni atrodysią… Ech, kaip švietė vaikučių akytės, kiek džiaugsmo buvo jų veidukuose – tiek dovanų, erdvės ir dėmesio tikrai ne kiekvienas matęs… Mažiesiems tai buvo tikras stebuklo laikas.
Moterų ansamblis „Romantika“, kurio vadovė Danutė Alaunienė, džiugino puikiomis dainomis, kurios patiko net ir Kalėdų Seneliui.
Liūdna, kai baigiasi Šventės… Bet laikas, kai dalijamas gerumas, daromi geri darbai, visada labai šviesus ir džiuginantis, todėl jis tikrai niekada nesibaigia…. Jis toks ilgaamžis, kaip tądien apsilankęs Kalėdų Senelis..
Už tokią nuostabią Šventę visi buvo dėkingi Zarasų krašto Žmonių su negalia sąjungos darbuotojams, savanorėms, Zuikiui ir Morkai (soc.darbuotojoms) Sandrai Ludziš ir Jurgai Miškinytei, bet labiausiai – Zarasų Krašto ŽSNS pirmininkei Olgai Ludziš.
Giedrė MIČIŪNIENĖ, Olgos LUDZIŠ nuotraukos
