Suaugusiųjų pasakyti žodžiai vaikui gali turėti kur kas didesnį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vaiko teisių gynėja Agnė Marčiukaitienė atkreipia dėmesį, kad tai, kas suaugusiajam gali pasirodyti kaip nekaltas juokas, vaikui gali tapti nemalonia ar net skaudžia patirtimi, o kai kuriais atvejais – ateityje trukdyti atpažinti netinkamą elgesį ar seksualinį smurtą.
Daugiau informacijos – Vaiko teisių TV.
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė atkreipia dėmesį, kad svarbu apgalvoti, kokius žodžius vartojame kalbėdami apie vaiko kūną. Net ir iš pirmo žvilgsnio paprasti žodžiai gali peržengti vaiko asmenines ribas bei turėti įtakos vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai.
„Vaikai neretai susiduria su suaugusiųjų pasisakymais, kurie liečia labai asmenišką temą – išvaizdą, aprangą, kūną ar brendimą. Svarbu suprasti, kad artimųjų pasakyti komentarai apie vaiko kūną, pavyzdžiui, sudėjimą ar fizinės brandos požymius, gali turėti įtakos vaiko pasitikėjimui savimi, o kai kuriais atvejais ir tam, ar vaikas gebės atpažinti kito žmogaus seksualizuotą kalbą“, – sako pašnekovė.
Vaiko teisių gynėjai taip pat pabrėžia, kad suaugusiesiems gali būti sunku įvertinti, kokią asmeninę patirtį vaikas jau yra išgyvenęs, kaip jis vertina savo kūną ar su kokiais sunkumais susiduria. Todėl tai, kas gali atrodyti kaip nekaltas juokas, vaikui gali tapti itin skaudžiu išgyvenimu – lemti valgymo sutrikimus, išaugusį nerimą, depresiją ar net savižalą.
Didelė atsakomybė tenka vaikų autoritetams
Ypatingo dėmesio, pasak A. Marčiukaitienės, reikia situacijoms, kai netinkamus komentarus vaikui išsako suaugęs žmogus, kurio nuomonė jam yra itin svarbi, taip pat aplinkybėms, kuriomis tokios replikos pasakomos – kam girdint ar dalyvaujant pokalbyje.
„Mokytojas, treneris ar, pavyzdžiui, būrelio vadovas turi ne tik amžiaus pranašumą, jis – autoritetas. Todėl tokio žmogaus pasakyti žodžiai vaikui turi didesnę reikšmę. Jeigu suaugęs žmogus komentuoja vaiko kūną ar leidžia sau seksualizuotas replikas, tai gali būti ne tik netinkamas bendravimas, bet ir priekabiavimo forma“, – teigia A. Marčiukaitienė.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad atsakingas ir sąmoningas bendravimas su vaikais – ne tik mūsų kalba, bet ir veiksmai. Suaugusieji visuomet turėtų įvertinti, ar jų prisilietimas yra tinkamas ir priimtinas vaikui.
„Kartais prisilietimas gali atrodyti visiškai nekaltas, norint padrąsinti, motyvuoti. Pavyzdžiui, prieš šuolį treneris gali pliaukštelėti vaikui per nugarą ar kitą kūno vietą, sakydamas „na, pirmyn“. Tačiau labai svarbu paklausti savęs: kaip tuo metu jaučiasi vaikas? Turime ne tik vertinti savo ketinimą, bet ir galvoti apie vaiko ribas bei jo savijautą. Ar patys norėtume tokio kontakto iš kito žmogaus?“, – sako vaiko teisių gynėja.
Svarbu vaiko asmenines kūno ribas gerbti visur – šeimoje, mokykloje, sporto veiklose ir kitose vietose, kuriose vaikas leidžia laiką. Suaugusiųjų atsakomybė – kurti aplinką, kurioje vaikas gali augti jausdamasis saugus, gerbiamas ir priimamas.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad svarbu nuo mažens ugdyti vaiko suvokimą apie save ir savo kūną, kuris priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo niekam nevalia jo liesti bei paaiškinti, kur kreiptis pagalbos susidūrus su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu.
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus Klaipėdoje atidarymas, teikiama tęstinė psichologinė ir psichoterapinė pagalba bei edukacinė seksualinio smurto prevencijos programa, šviečiamasis turinys yra projekto „IŠ TYLOS – vaiko pagalbos namai“ dalis. Projektas „IŠ TYLOS – vaiko pagalbos namai“ Nr. 07-019-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonę „Plėtoti įrodymais pagrįstas programas ir trūkstamas specializuotas paslaugas, skirtas šeimoms, vaikams ir jauniems žmonėms“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą – čia.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
