Kauno rajono savivaldybė rengia naują strateginį plėtros planą, kuris nubrėš rajono kryptį 2028-2035 metams. Rengiant planą svarbiausia išgirsti pačius rajono žmones, todėl rugpjūtį ir rugsėjį vyko apklausa: joje dalyvavo 3 026 gyventojai iš visų 25 seniūnijų. Spalio 21 d. apklausos rezultatai kartu su Kauno rajono būklės analize pristatyti viešai Savivaldybės didžiojoje salėje.
Apklausa vyko nuo rugpjūčio 6 iki rugsėjo 13 d., joje galėjo dalyvauti 16 metų ir vyresni gyventojai. Į klausimus buvo galima atsakyti internetu, seniūnijose arba trijuose rajono renginiuose: „Domeikio fiestoje“ Domeikavoje, „Pėdos marių dugne“ Samylų seniūnijoje ir festivalyje „SALA“ Akademijoje. Apklausą Savivaldybė rengė kartu su nepriklausomais ekspertais iš „Civitta“ ir „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.
Pirmas dalykas, kuris krinta į akis: žmonėms rajone gera gyventi. Beveik pusė apklaustųjų (48 proc.) gyvenimo kokybę įvertino aukščiausiais balais, nepatenkintais save įvardijo 4 proc., o vidurkis siekia 5,3 balo iš 7. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) sako, kad per pastaruosius penkerius metus gyventi rajone tapo geriau: 37 proc. mato žymų pokytį, 38 proc. nedidelį. Devyni iš dešimties (90 proc.) ketina čia gyventi ir ateinančius penkerius metus.
„Kauno rajonas auga jau du dešimtmečius, šiandien čia gyvena daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių. Džiugu, kad dauguma apklausoje dalyvavusių gyventojų teigiamai vertina gyvenimo kokybę ir mato per pastaruosius metus įvykusius pokyčius. Tačiau mums ne mažiau svarbu išgirsti, ko žmonėms trūksta ir kur turime sutelkti daugiau dėmesio. Naujasis strateginis plėtros planas nubrėš rajono vystymosi kryptį iki 2035 metų, todėl norime, kad jame atsispindėtų tikrieji gyventojų poreikiai. Juk Kauno rajono ateitį kuriame kartu su jo žmonėmis“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Labiausiai pokytį jaučia vyresni žmonės: tarp 66 metų ir vyresnių gyventojų 53 proc. sako, kad gyvenimo kokybė pagerėjo žymiai. Panašiai kalba ir senbuviai, rajone gyvenantys daugiau nei dešimt metų: žymų šuolį mato 44 proc.
Kritiškiau žiūri 26-45 metų gyventojai ir naujakuriai. Aukščiausiais balais gyvenimo kokybę vertina 39 proc. 26-35 metų apklaustųjų ir 35 proc. naujakurių, rajone gyvenančių iki penkerių metų, o tarp senbuvių tokių yra 54 proc. Tyrimą atlikę ekspertai pastebi, kad paslaugas kritiškiau vertina ir Kaune dirbantys rajono gyventojai.
Labiausiai Kauno rajone gyventojai vertina saugumą. Teiginį, kad čia saugu gyventi ir auginti vaikus, gyventojai įvertino 5,5 balo iš 7, o 58 proc. skyrė aukščiausius balus. Aukštai įvertinta ir tai, kad rajonas žalias ir tvarus (5,1). Iš infrastruktūros geriausiai vertinamas centralizuotas šilumos tiekimas (5,4) ir ugdymo įstaigų būklė (5,1), iš paslaugų švietimas (5,1), kultūra (5,0) ir socialinės paslaugos (5,0). Silpniausiai iš gyvenamosios aplinkos savybių įvertinta galimybė rasti gerą būstą už prieinamą kainą (3,6 balo).
Paklausti, kur Savivaldybė pirmiausia turėtų investuoti, gyventojai atsakė aiškiai: 64 proc. tarp trijų svarbiausių sričių nurodė kelius, gatves ir šaligatvius, daugiau nei dvigubai dažniau nei bet kurią kitą sritį. Tai sutampa ir su vertinimais: šaligatviai ir pėsčiųjų takai (3,5 balo) bei keliai ir gatvės (3,8) gavo vienus žemiausių infrastruktūros įvertinimų, o iš paslaugų žemiausiai įvertintas susisiekimas (4,1).
Tarp tų, kurie susisiekimą vertino kritiškiau, 71 proc. sako, kad viešasis transportas kursuoja per retai, 62 proc. trūksta tiesioginių maršrutų į Kauną, 58 proc. pasigenda dviračių takų tinklo, o pusė (50 proc.) skundžiasi nepatogiais tvarkaraščiais.
Antroje prioritetų vietoje atsidūrė civilinė sauga (26 proc.). Toliau rikiuojasi viešosios erdvės ir parkai (24 proc.), ugdymo įstaigos bei sporto ir laisvalaikio vietos (po 22 proc.).
Aktyvus laisvalaikis ir sportas gyventojams yra viena svarbiausių paslaugų (svarba 5,8 balo iš 7), tačiau jo kokybė įvertinta 4,2 balo, o teiginys, kad laisvalaikio vietų pakanka, 4,0 balo. Tarp prasčiau laisvalaikį įvertinusių 72 proc. teigia, kad trūksta sporto infrastruktūros: labiausiai dviračių takų (80 proc.), pėsčiųjų ir bėgimo takų (68 proc.) ir vaikų aktyvaus laisvalaikio aikštelių (57 proc.). Vienas gyventojas apibendrino: „Treniruokliai, aikštelės, stadionas: visai šalia, bet viskas po užraktu.“
Tyrimą atlikę ekspertai pastebi, kad prioritetai labai priklauso nuo gyvenimo etapo ir vieno recepto visam rajonui nebus. Tarp šeimų su vaikais ugdymo įstaigas ir žaidimų aikšteles kaip svarbiausias sritis nurodo maždaug po 30 proc., o tarp neturinčių vaikų atitinkamai tik 12 ir 9 proc. Gyventojai nuo 66 metų dažniau nei kiti renkasi socialinę apsaugą (30 proc., jaunesni 9 proc.) ir sveikatos priežiūros įstaigas (30 proc., jaunesni 15 proc.).
Skiriasi ir seniūnijų poreikiai: augančioms labiau reikia ugdymo įstaigų ir erdvių, mažėjančioms sveikatos ir socialinės pagalbos paslaugų.
Apklausoje gyventojai labai aiškiai pasakė, kad nori dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų norėtų daugiau galimybių prisidėti prie Savivaldybės sprendimų, o tarp atsikėlusių į rajoną per paskutinius metus tokių net 75 proc. Dažniausiai jie rinktųsi apklausas (69 proc.) ir galimybę siūlyti projektus bei už juos balsuoti (69 proc.), rečiau gyventojų susirinkimus (41 proc.) ir susitikimus su Savivaldybės atstovais (36 proc.). Balsuoti už projektus ypač norėtų jaunimas: tarp jaunesnių nei 25 metų taip atsakė 84 proc.
Informaciją apie Savivaldybės planus ir projektus gyventojai labiausiai norėtų gauti per „Facebook“ (57 proc.), programėlėje „Kauno rajonas“ (41 proc.), svetainėje krs.lt (35 proc.) ir naujienlaiškiu (31 proc.).
Apklausos rezultatai kartu su rajono būklės analize dabar keliauja į tris temines darbo grupes, kuriose dirba ir vicemerai, ir administracijos skyrių atstovai. Jos įvardys, kur rajonas stiprus, kur silpnas, kokios galimybės ir grėsmės jo laukia, ir iš to dėlios plano viziją, prioritetus ir tikslus. Parengtą plano projektą Savivaldybė pristatys visuomenei, kad gyventojai, bendruomenės ir organizacijos galėtų teikti pastabas ir pasiūlymus. Galutinį planą tvirtinti Savivaldybės tarybai numatoma teikti 2027 m. vasarį.
