Kęsčių gaisrinėje (Tauragės r.) dažniau skamba vaikų juokas negu pavojaus sirenos. Laisvame gaisrinės garaže kiekvienam smalsuoliui duris plačiai atveria asmeninis Vlado Liekio ugniagesių muziejus.
Išgelbėjo Kęsčių gaisrinę
Beveik tris dešimtmečius Tauragės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbęs pulkininkas leitenantas V. Liekis prieš kelerius metus išėjo į atsargą, tačiau be mėgstamos veiklos negali būti nė minutės. Su bendraminčiais įkūrė Tauragės gaisrininkų asociaciją, buria savanorius ugniagesius. Kiekvieną savaitę pas Vladą subėga aplinkinių kaimų vaikai, susidomėję ugniagesio profesiją, į būrelio užsiėmimus atvažiuoja jaunuolių net iš Tauragės. Tačiau daugiausia žmonių atvyksta pažiūrėti Vlado viso gyvenimo turto – Kęsčių gaisrinėje įkurto ugniagesių muziejaus.
Dirbdamas Tauragės priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje V. Liekis neišmesdavo nieko, kas papuldavo į jo rankas – kaupė kalendorius, gaireles, ženklelius, senus gaisrų gesinimo prietaisus, draugų dovanas ir iš toli parvežtus suvenyrus. Į segtuvus segė kiekvieną publikaciją, kurioje buvo minimas pats ar jo vadovaujami ugniagesiai. Apie tai, kad suvenyrai, nuotraukos, publikacijos kada nors galėtų tapti muziejaus pagrindu, net negalvojo – tik važiuodamas į mokyklas pasakoti apie ugniagesio profesiją, įsimesdavo vieną kitą dėžę „vaizdinės medžiagos“.
Iš jos atsirado kilnojamoji ekspozicija „Gyvenime šv. Florijono įkvėptas, profesijos pakylėtas“. Su ja apsuko ne tik visas Tauragės rajono mokyklas, bet ir Pagėgių kraštą. Kelerius metus kilnojamoji ekspozicija veikė greta Kęsčių gaisrinės esančioje V. Liekio sodyboje, kurios vartus šeimininkas svetingai atverdavo visiems lankytojams.
Idėja steigti Kęsčiuose ugniagesių muziejų kilo tada, kai Švedijos humanitarinė organizacija „Pagalba Lietuvai“ – Tikėjimas, Meilė, Viltis“ Vladui padovanojo 1949 metais pagamintą, taigi jau kone antikvarinį, bet vis dar važiuojantį gaisrų gesinimo automobilį „International Loadstar 1600“. Tokį brangų eksponatą, pasak Vlado, gaila laikyti po atviru dangumi, todėl pradėjo ieškoti jam pastogės.
Ir pačiu laiku, nes jau buvo ruošiamasi uždaryti Kęsčių ugniagesių punktą. Jei ne Vlado sumanymas laisvame garaže įkurti muziejų, dabar jo gal ir nebūtų. O Tauragės gaisrininkų asociacija jau kuria naujus planus.
Liekio pastangomis savivaldybė prie ugniagesių punkto visuomenės reikmėms skyrė 1 ha žemės. Kol kas pievoje už kaimo ugnį gesinti mokosi tik jaunieji ugniagesiai savanoriai, bet Vladas jau svajoja apie rimtą treniruočių bazę suaugusiesiems. Tereikia iškasti priešgaisrinį tvenkinį ir nusipirkti įrangos.
Dingsta tik įdomūs eksponatai
Gerokai už V. Liekį senesnis automobilis „International Loadstar 1600“, Švedijos karalystės užsakymu 1949 metais pagamintas Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis dar spindi kaip naujas.
„Žinoma, gaisrų gesinti juo nevažiuojame, daug kuro naudoja, bet į Tauragės miesto šventę ne kartą vykome – net parade esame dalyvavę. Labiausiai automobilis patinka vaikams: visi į gaisrininkų kabiną nori įšokti“, – juokiasi Vladas, už amerikietiško ugniagesių automobilio remontą sumokėjęs savo lėšomis.
Antikvarinis automobilis – ne vienintelis senas eksponatas unikalioje V. Liekio kolekcijoje. Ne mažiau įdomūs vokiški Natkiškių, Bitėnų, Baltupėnų kaimų ugniagesių savanorių ženkleliai. Muziejaus lankytojai būtinai nori pasimatuoti ugniagesių šalmus su skiauterėmis. Daugumai šis išskirtinis ugniagesių šalmo bruožas atrodo tik kaip puošmena, todėl Vladas kaskart turi aiškinti, kad skiauterės funkcija yra labai svarbi: ji saugo ugniagesių galvas nuo krintančių nuodėgulių.
Greta angliškų, vokiškų, lietuviškų ugniagesių šalmų eksponuojami antsiuvai ir kepurės. Žieminės, vasarinės, vyriškos ir net moteriškos.
Ar yra gaisrininkių? V. Liekis sako, kad Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose yra sutikęs ne vieną inspektorę, tačiau gaisrų gesinti jos nevažiuoja. O štai Vokietijoje matė ir tikrą gaisrininkę. „Moterys gesinimo žarnų netampo ir vandens ant liepsnų nešvirkščia – gaisrą gesinant yra ir lengvesnių darbų“, – pripažįsta Vladas, savo kolekcijoje turintis ne vieną moterišką uniforminės aprangos detalę.
Rodydamas sovietiniais metais ugniagesių dėvėtą aprangą, V. Liekis paaiškina, kodėl moterys
„anais laikais“ negalėjo dirbti gaisrininkėmis: sušlapęs storas milas žiemą taip sušaldavo į ragą, kad net vyrai neįstengdavo įlipti į gaisrines mašinas. Dabar lengvesnės ne tik ugniagesių uniformos – ir darbas nėra toks fiziškai sunkus. Vandens pompa, kuriai valdyti reikėjo aštuonių vyrų, jau irgi tapo muziejine retenybe.
Vaikus nenumaldomai traukia Vlado surinkta gausi gaisrinių automobilių modelių kolekcija. Vien joje – per šimtas eksponatų. Kai kurie gauti dovanų, tačiau daugiausia – pirkti Vlado. Pirktų ugniagesių technikos modeliukų ir dabar, bet jau neberanda tokių, kokių savo muziejuje neturi. Nebent koks dingsta. Bet ir tada Vladas nepyksta: „Jei niekas nedings, vadinasi, neįdomu. Įdomūs daiktai turi savybę dingti.“
Liekio ugniagesių muziejuje yra daugiau kaip 500 eksponatų.
Nuo ugnies saugo Florijonas
Nemaža muziejaus ekspozicijos dalis skirta nuo gaisrų saugančiam šventajam Florijonui. Per kelerius metus V. Liekis Tauragės rajone pastatė dešimt šv. Florijono skulptūrų, dar tris – Pagėgių krašte, nors Mažosios Lietuvos evangelikai liuteronai šventaisiais ir netiki. Tačiau Vladas įsitikinęs, kad šv. Florijono galios – neišgalvotos.
„Čia tikras faktas. Lauksargių kaime nuolat kas nors degdavo, o pašventinome šv. Florijono skulptūrą – ir nėra gaisrų“, – džiaugiasi V. Liekis, penkiasdešimtmečio proga pasidovanojęs originalią dovaną. Ugniagesys virš sodybos iškėlė šv. Florijono skulptūrą.
Šv. Florijonas – ne vienintelis gelbėtojas nuo gaisrų. Kaimo žmonės ir dabar tiki, kad nuo ugnies saugo šv. Agotos duona. Gražus šv. Agotos duonos kepalas yra ir muziejuje – per įkurtuvių šventę Vladui jį įteikė jaunieji ugniagesiai savanoriai.
Inžinierius-elektrikas V. Liekis ugniagesiu pradėjo dirbti 1988 metais, buvo Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku, valdybos viršininko pavaduotoju. Vėliau ne vienus metus vadovavo Pagėgių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.
Tarnauti – V. Liekio gyvenimo misija. „Jei netarnausi – kam būsi reikalingas? Kol tarnauji, esi naudingas visuomenei“, – paprastai paaiškina.
Savanorių reikės
Įsteigęs Tauragės gaisrininkų asociaciją Vladas tapo pirmuoju šiame krašte ugniagesiu savanoriu. Kol kas jis nežino, kaip sukurti savanorių sistemą – sako, kad savanoriais bus nebent tie vaikai, kurie lanko jo būrelį.
„Prieš karą ugniagesių savanorių būrį turėjo kiekvienas miestelis. Tauragėje buvo net 60 savanorių ugniagesių. Ir sovietiniai kolūkiai ugniagesių punktus išlaikydavo, tik dabar žmonės kažkodėl savo turtu nesirūpina. Pavyzdžiui, Austrijoje kiekvienas ūkininkas yra savanoris ugniagesys“, – tvirtina V. Liekis.
Pasak jo, anksčiau ar vėliau ir Lietuvoje atsikurs savanorių ugniagesių būriai, nes punkte dirbti likęs vienas ugniagesys degančio namo tikrai neužgesins. „Atvažiuoja gaisrininkas – nežino, nei kur vanduo, nei ką pirmiau gesinti, nei kas degančiame pastate yra. Visi stovi, nurodinėja, o jis vienas aplink namą su vandens žarna laksto. O mokėtų žmonės naudotis gaisro gesinimo priemonėmis – griebtų žarną ir patys gesintų“, – įsitikinęs Vladas.
Jo nuomone, ugniagesių savanorių komandas galėtų steigti ir kaimų bendruomenės. Prieš karą kiekvienas savanoris turėjo gaisro gesinimo priemonių: vieni subėgdavo su gesintuvais, kiti atsiveždavo kopėčias. Už tai jiems buvo mokama. Atvažiavęs arkliais – gaudavo 10 litų, pėsčiam mokėjo 5 litus.
Būsimiems ugniagesiams savanoriams už darbą taip pat žadama atlyginti, tik kas ir kaip nustatys užmokestį, Vladas kol kas neįsivaizduoja.
Nors jau senų seniausiai galėtų ilsėtis, tauragiškis vis dar nerimsta. „Muziejus yra mano gyvenimas, kelis dešimtmečius kauptas turtas. Pinigais jo neįvertinsi, kaip ir žmogaus gyvenimo. Manau, kad muziejus liks ir po manęs – iš visos Lietuvos žmonės čia važiuos pažiūrėti, kaip dirbome“, – neslepia vilčių V. Liekis.
Ir prisipažįsta, kad dabar vienintelis užmokestis jam yra geras žodis, nes jokio kito atlygio į atsargą išėjęs pulkininkas leitenantas gauti negali.
Daivos Bartkienės nuotrauka
Daiva Bartkienė
„Šeimininkės“ korespondentė
www.ukininkopatarejas.lt/kategorija/seimininke