Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Pastaruoju metu šalyje vienas po kito fiksuojami afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai naminių kiaulių laikymo vietose. Šiais metais AKM pateko į smulkius kiaulininkystės ūkius Elektrėnų, Anykščių ir Kaišiadorių rajonuose. Stambiausiame ūkyje buvo laikoma 11 kiaulių, kituose buvo laikoma 2 ir 3 riestauodegės. Kad AKM smelkiasi į ūkius, galima paaiškinti tik tuo, kad smulkūs kiaulių laikytojai atsainiai žiūri į biologinio saugumo reikalavimus.
Saugos priemonės tik dėl akių
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo Pauliaus Bušausko, atliekant židinių likvidavimą bei vykdant epizootologinius tyrimus mažuose ūkiuose, dažniausiai konstatuojama, kad biologinio saugumo priemonės įrengtos tik todėl, kad jų reikalauja VMVT inspektoriai, tačiau jomis deramai nesinaudojama. „Jeigu dezinfekciniai barjerai ir įrengti, tai jie neužpildyti dezinfekciniu skysčiu, į kiaulių laikymo patalpas gali patekti vabzdžiai, graužikai bei kiti kenkėjai. Nors laikytojai deklaruoja, kad kiaulių nešeria šviežiai nušienauta žole, atliekant kiaulių skrodimus žarnose aptinkame dar nesuvirškinto turinio, kuris susideda iš žaliosios masės, – tvirtino P. Bušauskas. – Gaila ir labai apmaudu, kad patys kiaulių laikytojai nesupranta, jog nuo jų veiksmų labiausiai priklauso, ar AKM virusas nepateks į tvartus.“
Apima vis naujas teritorijas
VMVT atstovas patvirtino, kad šiuo metu AKM nustatytas 21 rajonų savivaldybių ir situacija šalyje išlieka įtempta. „Šiais metais birželio mėn. AKM nustatytas laukinėje faunoje Biržuose ir kiaulėms Elektrėnuose. Tai naujos rajonų savivaldybės, kuriose nustatytas AKM, – sakė P. Bušauskas. – Elektrėnų savivaldybėje iki šiol AKM virusas nebuvo nustatytas nei šernams, nei kiaulėms, nors dėl geografinės padėties ši savivaldybė jau buvo priskirta AKM užkrėstai teritorijai, joje buvo vykdoma nuolatinė AKM stebėsena. Beje, tai ne tik pirmasis AKM židinys Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, tačiau ir pirmasis AKM atvejis kiaulių ūkyje, diagnozuotas Lietuvoje šiais metais. Šiuo metu tiriama užkrato patekimo į ūkį priežastis.“
Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame auginta 11 kiaulių, nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis. Ūkyje nugaišus vienai kiaulei, ji buvo pristatyta ištirti laboratorijoje. Patvirtinus AKM diagnozę Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, visos kiaulės išskerstos. Aplink ligos židinį 3 km ir 10 km spinduliu nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Kaišiadorių VMVT specialistai pradėjo kiaulių laikymo vietų, patenkančių į zonas, patikrinimus – atlieka klinikinius gyvūnų tyrimus.
Šernų populiacija valdoma
P. Bušausko teigimu, duomenimis, kuriuos pateikė medžioklės plotų naudotojai, šiais metais iki birželio 1 d. Lietuvos medžiotojai sumedžiojo 16 099 šernus. Iš jų 9 770 patinų ir 6 329 patelės. Iš visų šiais metais sumedžiotų šernų Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas patvirtino AKM 29 šernams.
„Tenka nemažai bendrauti su medžiotojais. Jų nuomone, šalyje šernų sumažėjo dėl aktyvios medžioklės ir AKM protrūkių, – kalbėjo VMVT specialistas. – Pradėjus marui plisti Lietuvoje, visi suprato, kad suvaldyti ligą vien VMVT pastangų neužteks, tad šiandien galiu tvirtinti, kad santykiai su medžiotojais yra išties geri. Priimdami tam tikrus sprendimus, tariamės ir bendradarbiaujame.“
Pasak pašnekovo, artimiausiu metu pasirodys VMVT direktoriaus Jono Miliaus ekstremaliųjų situacijų vadovo sprendimas, kuriuo medžiotojai bus įpareigoti vieną kartą per savaitę vykdyti apžiūrą aplink kiaulių laikymo vietas, kuriose penima daugiau kaip 100 kiaulių. Tokiu būdu tikimasi surasti dar daugiau šernų gaišenų ir kuo skubiau jas likviduoti. Už rastą šerno gaišeną bus mokama 30 Eur kompensacija VMVT nustatyta tvarka.
Informuoja nuolat
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo P. Bušausko įsitikinimu, biologinio saugumo reikalavimai yra pakankamai griežti bei veiksmingi, tik būtina jų laikytis. „Reikia suprasti, kad AKM virusas pats į tvartą neateis. Virusui patekti į kiaulės organizmą reikalingas tiesioginis kontaktas su užkratu. VMVT į pagalbą informacijai skleisti yra pasitelkusi savivaldybių žemės ūkio specialistus, kurie ne tik lankosi smulkiose kiaulių laikymo vietose, supažindina ūkininkus dėl AKM viruso grėsmės, bet ir įvertina pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus: ar kiaulių laikymo vieta bei mėšlidė yra tinkamai aptverta, ar žmogus žino apie reikalavimus deklaruoti kiaules, informuoja jį apie draudimą šerti termiškai neapdorotais pašarais, draudimą kiaules laikyti lauke, vykdyti nuolatinę graužikų ir kitų kenkėjų kontrolę, – vardijo P. Bušauskas. – Kiaulių laikytojams įteikiami informaciniai bukletai, jie pasirašytinai supažindinami dėl pagrindinių biologinio saugumo reikalavimų.“ Taip pat informuojama, kad jeigu AKM virusas pateks į kiaulių laikymo vietą, o ūkis neatitiks biologinio saugumo reikalavimų, išmokų už sunaikintas kiaules bei židinio likvidavimą savininkas negaus. VMVT specialistas dar kartą pabrėžė, kad priemonių saugotis nuo AKM užtenka, kontrolės taip pat, tik trūksta pačių ūkininkų sąmoningumo.
Padėtis Lietuvoje
2016 m. šalyje AKM patvirtintas 106 vietose, 163 šernams. Iš jų 35 sumedžiotiems šernams ir 128 gaišenoms.
Šiais metais iki 2016 m. birželio 1 d. buvo surastos 240 šernų gaišenos, iš kurių net 128 gaišenoms patvirtintas AKM.
Vien per šių metų 5 mėnesius AKM patvirtintas didesniam skaičiui šernų gaišenų nei per visus 2014 m. ir 2015 m.
2015 m. buvo rastos 195 šernų gaišenos, iš kurių 59 patvirtintas AKM, o 2014 m. kai AKM pirmą kartą buvo užregistruotas Lietuvoje, rastos 223 šernų gaišenos, iš kurių 54 patvirtintas AKM.
Aplinkinėse valstybėse
Šių metų birželio 23 d. Lenkijoje, Palenkės regione, patvirtintas pirmasis šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis naminių kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis nustatytas ūkyje, kuriame buvo laikoma 261 kiaulė. Iš jų 15 nugaišo, 5-ioms patvirtintas AKM virusas.
Liepos 1 d. informacija apie AKM židinį Jogėvos apskrities ūkyje gauta iš Estijos. Estijos atsakinga tarnyba informavo, kad ūkyje buvo laikomos 6 kiaulės, iš kurių 1 nugaišo, o 5 buvo nugaišintos įtarus AKM. Atlikus laboratorinius tyrimus, visoms ūkyje laikytoms kiaulėms buvo patvirtinta AKM diagnozė. Estijoje šiais metais AKM nustatytas 3 smulkiose naminių kiaulių laikymo vietose.
Latvijoje AKM virusas naminių kiaulių laikymo vietoje šiais metais dar nenustatytas.
Situacija laukinėje faunoje 2016 m.: Estijoje 571, Latvijoje 405, Lietuvoje 106, Lenkijoje 16 vietų nustatytas AKM.
