Sakoma: „Roges ruošk vasarą“. Neretai sutinkamas ir juokelis apie kelininkus, kuriuos žiema nuolat užklumpa netikėtai. Tačiau tai ne visai tiesa. Juokelis, kad Lietuvos kelininkus žiema užklumpa netikėtai, gal kiek ir perdėtas, atsižvelgiant į tai, kad visos kelius prižiūrinčios įmonės žiemai ruošiasi dar vasarą, iš anksto pasirūpindamos druskos atsargomis savo sandėliuose.
Vos tik pasnigus ir gatvėms pasidengus pirmąja plikšala, iki pat pavasario kelininkai, siekdami užtikrinti saugų eismą keliuose, ledo ir sniego tirpdymui naudoja sudrėkintą natrio chloridą, arba, paprastai tariant, druską. Kasmet Lietuvos keliuose išbarstoma apie 100 tūkst. tonų druskos. Nuolat kalbama apie druskos daromą žalą aplinkai, gamtai, automobiliams, gelžbetonio konstrukcijoms. Pavasarį tirpstantis sniegas, kartu su žiemą išbarstyta druska patenka į paviršinius vandenis: dirvas, šulinius.
Tai kiek gi dar batų sugrauš, automobilių, tiltų surūdys ir kelių duobių išmuš druska, kol Lietuvą pasieks naujos technologijos?
Prieš keletą metų, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvoje atliko tyrimą, kuo būtų galima pakeisti batus ir kelius ėsdinančią druską. VGTU mokslininkai pasiūlė ledo ir sniego tirpinimui naudoti organinės kilmės medžiagą – melasą. Melasa – šalutinis cukraus gamybos produktas, gaunamas iš cukraus pramonės atliekų. Ši medžiaga yra tamsiai rudos spalvos, skysta, gali būti maišoma su kitomis techninėmis kelių priežiūros druskomis, kartais naudojama viena.
Europoje ir pasaulyje melasa jau ne pirmi metai plačiai naudojama kelių priežiūrai žiemos metu, kaip inhibitorius, stabdantis koroziją.
Kitas klausimas, kiek druska gali greitai ir efektyviai tirpinti sniegą? Ledo ir sniego tirpdymui druska efektyviausia iki –10 °C. Esant žemesnei temperatūrai, jos efektyvumas krenta. Druskos poveikiui žemoje temperatūroje sustiprinti, kelininkai naudoja kalcio, magnio chloridų tirpalus, kuriais drėkinama druska. Kalcis, magnis žemoje temperatūroje veikia efektyviau už druską, tačiau pagrindinis šių medžiagų trūkumas – jos yra labai brangios.
Pagrindinė techninės druskos tiekėja Lietuvoje – UAB „Baltkalis“, pasitelkusi inovacijas ir mokslinius tyrimus, sukūrė ir patiekė Lietuvos rinkai naujieną – ledo ir sniego tirpinimo mišinį „Ledo siaubas“.
„Sprendimą jau galime pasiūlyti. Pristatėme ekologišką ir efektyvų produktą „Ledo siaubas“. Viena iš šio sniego ir ledo tirpinimo mišinio sudedamųjų dalių – melasa, cukraus gamybos metu išsiskirianti medžiaga. Atlikus produkto vystymą ir tyrimus su Kauno Technologijos universiteto ekspertais, jau galime patvirtinti, kad šis tirpiklis ištirpina 20-25 % daugiau sniego, ledo per tą patį laiką, nei įprastai barstoma druska“, – kalbėjo įmonės direktorė Laura Grybaitė – Marudinienė.
Anot įmonės vadovės, tyrimais patvirtinti ir kiti svarbūs rodikliai: „Ledo siaubas“ pasižymi labai geromis antikorozinėmis savybėmis: metalo, betono konstrukcijų, autotransporto priemonių korozijos greitis sumažėja net iki 32 kartų, lyginant su technine druska. Mišinio „Ledo siaubas“ efektyvumas pasireiškia itin greitu veikimu: per pirmąsias 30 min. jis ištirpina beveik dvigubai daugiau ledo negu natrio chloridas.
„Kelininkams ilgalaikėje perspektyvoje tai labai palankus produktas, nes mišinys iki 3 kartų ilgiau išlieka ant kelio paviršiaus, efektyviau veikia žemoje temperatūroje, taip gali būti taupomi logistikos kaštai bei užtikrinimas saugumas keliuose“, – aiškina ji.
Remiantis pasauline praktika, grynų chloridų barstymas ant kelių yra ribojamas – jau kurį laiką Rusija kelių barstymui vietoj natrio chlorido naudoja organinės kilmės mišinį. Šiaurės Europos šalyse kalcio chloridas naudojamas labai ribotai. Norvegijoje jau beveik 13 metų bet kokių druskų naudojimas gatvių barstymui šaltuoju metų laiku yra uždraustas.
