Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Sovietinių laikų melioracija jau atbuvo savo tarnystę, tai akivaizdu ir visiems aišku. Būtina drenažą rekonstruoti ir atnaujinti, tai irgi suprantama. Kad šiuolaikinė melioracija yra ypač brangi, žemdirbiai taip pat žino. Ir vis atidėlioja ateičiai šį rūpestį, nesiryžta burtis į melioracijos statinių naudotojų asociacijas, kad galėtų pretenduoti į ES paramą, kol ji dar skiriama. Svarstoma, kad ne viskas, kas brangiai kainuoja, yra tikrai vertinga ir efektyvu.
Galbūt šias ūkininkų dvejones padės išsklaidyti mokslininkai, ėmęsi tyrinėti įrengiamą naują žemės ūkio drenažą. Kupiškio seniūnijoje, ūkininko Antano Dobrovolskio lauke, melioracijos specialistai ir mokslininkai praėjusią savaitę atkasė melioracijos drenažo liniją, apžiūrėjo jos būklę, paėmė apie 1 m polietileno vamzdžio laboratoriniams tyrimams. Toks pat mėginys paimtas ir Subačiaus seniūnijos Budrionių kaime iš 1988 m. tuomečiame „Šviesos“ kolūkyje vykdyto eksperimentinio melioracijos projekto drenažo linijos.
„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Kupiškio savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus laikinasis vadovas Rimantas Bimbiris paaiškino, kad melioracijos įrenginių tyrimų ėmėsi mokslininkai, dalyvaujant darbų rangovams, o objektai buvo specialiai parinkti pagal tyrėjų rekomendacijas.
Šepetos melioracijos statinių naudotojų asociacija buvo pirmoji susibūrusi rajone, kuri 2009 m. vykdė pirmąjį melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektą, taigi jau praėjo 7 metai ir galima įvertinti pokyčius. Kadangi savivaldybės skyriuje yra laikomas išsaugotas sovietmečio melioracijos darbų išsamus archyvas, iš visų projektų atrinktas tuo laiku buvęs pažangus eksperimentinis projektas „Šviesos“ kolūkyje, kur buvo naudojami ne tik iš molio pagaminti, bet ir mišrūs, polietileno vamzdžiai.
Ką ketina mokslininkai tyrinėti, ar pajus šių tyrimų naudą ūkininkai? Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentą, Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens išteklių inžinerijos instituto lektorių dr. Vilimantą Vaičiukyną nudžiugino ūkininkų susidomėjimas mokslininkų tyrimais, tad „Ūkininko patarėjui“ pašnekovas išsamiau papasakojo apie atliekamą darbą.
Drenažo tyrimai atliekami Žemės ūkio ministerijos užsakymu, darbas vyksta jau nuo praėjusių metų, drenažas tiriamas įvairiuose šalies regionuose, Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, kur sunkesni dirvožemiai. Paskutiniai mėginiai paimti ir kasinėjimai atlikti Kupiškyje, numatyta tai daryti ir Pasvalio rajone, iš viso iš aštuonių objektų.
„Drenažas, kurį mes tyrinėjame, turi veikti ne mažiau nei penkerius metus, kad būtų ryškus gamtinių sąlygų, oro, dirvožemio poveikis, tokius pavyzdžius ir ėmėme tyrimams. Paėmėme drenažo plastmasinių vamzdžių mėginius, beje, jų iki šiol dar niekas netyrinėjo, tik molio vamzdžiai buvo tyrinėti. Vertinsime filtracinių medžiagų efektyvumą, tvarumą, sąnašų kiekį vamzdžio viduje, galimą dirvos ypatumų, gamtos sąlygų poveikį ir kitokius veiksnius. Ir vizualiai apžiūrime atkastas drenažo linijas, vertiname mechaninius pažeidimus, pamatome ir rangovų darbų kokybę, beje, skirtumai per visą Lietuvą gana ryškiai matyti“, – pasakojo dr. V.Vaičiukynas.
Anot pašnekovo, jau dabar akivaizdu, kad šį pilotinį projektą reikėtų tęsti toliau, juo susidomėjo ir drenažo sistemų gamintojai, darbų rangovai, jie irgi paėmė mėginius savo tyrimams. Svarbūs tyrimo rezultatai bus ir ūkininkams, jų derliaus kokybė itin priklauso, ar gerai veikia drenažas, koks yra vandens nuleidimo greitis.
Šio tyrimo rezultatų ataskaita bus parengta šį rudenį, su ja bus supažindinti ir susiję gamintojai, projektuotojai, savivaldybių melioracijos specialistai ir to pageidaujančios ūkininkų bendruomenės.
Rimanto BIMBIRIO nuotrauka