Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas
Šią savaitę tyliai prasidėjo tretieji Rusijos embargo Vakarų valstybių maisto produktų importui metai. Atrodytų, toji rinka ir NATO bei ES narei Lietuvai aklinai uždaryta. Bet dar 2015 m. spalį, praėjus daugiau nei metams po embargo pradžios, Kauno bendrovė „Judex“ šaldytais vištiena ir kalakutiena įdarytais miltiniais gaminiais, kurie įtraukti į uždraustų vakarietiškų produktų sąrašą, vis dar prekiavo Rusijoje. Netgi tada, kai bendrovės produkcijoje rusų tikrintojai rado žarnyno infekcijas sukeliančių bakterijų, įmonei nebuvo iškart uždrausta eksportuoti koldūnus ir virtinius į Karaliaučių, tik taikytas sustiprintos laboratorinės priežiūros režimas. Statistikos departamento duomenimis, lietuviškos kilmės maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį padidėjo 30,8 proc., palyginti su tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu.
„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo ekspertų, kaip Lietuvos maisto produktų gamintojams vis dėlto pavyksta prasmukti į Rusijos rinką, ar Vakarų sankcijos Maskvai dėl aneksuoto Krymo ir Rusijos atsakomasis embargas nėra abipusė fikcija: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankosi ES šalių sostinėse, Vakarai oficialiai pardavinėja Rusijai kūdikių maistą, o tylomis gal ir suaugusius rusus maitina.
Vieniši vežėjai
Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorių Giedrių Bagušinską stebina Statistikos departamento skelbiami skaičiai apie „padidėjusį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportą į Rusiją“ (nuo 24,8 mln. Eur 2015-ųjų sausį–gegužę iki 25,1 mln. Eur 2016-ųjų pirmąjį pusmetį).
„Anot statistikų, ir į Lenkiją taip pat daugiau maisto ir žemės ūkio produktų vežame. Kas taip išaugino eksportą šia kryptimi – tegalima spėlioti. Gal kokios įmonės viešai neskelbiama verslo sutartis? „Klaipėdos mėsinė“ Gruzijoje tiesiogiai įsteigė nedidelį prekybos tinklą „LitMarket“. Dėl šios įmonės pastangų maisto prekių srautas į Kaukazą, suprantama, pagyvėjo. Nebus tinkamų sąlygų – nevyks eksportas“, – pagrindinę prielaidą, kad Rytų rinka vėl atsivertų Lietuvos eksportuotojams, kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ nurodė LitMEA administracijos vadovas G. Bagušinskas.
Jo nuomone, net jeigu politinės aplinkybės staiga pasikeistų, labai nupigęs Rusijos rublis verslininkus atšaldydų nuo bandymų vėl užkariauti prarastą rinką.
Lietuvos eksporto vėtrungė
Anot G. Bagušinsko, į Rusijos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis mūsų eksportuotojai nesiveržia.
„Baltarusijos rinka nelabai geidžiama dėl nuvertėjusios baltarusiškos valiutos ir nepalankios užsieniečiams Minsko importo politikos. Kazachstane mūsų sūrių gamintojai labiausiai stengiasi išsaugoti vietas parduotuvių lentynose iki geresnių laikų. Tik garsios pasaulinės kompanijos, kurių prekių ženklai visiems puikiai pažįstami (amerikiečių „CocaCola“ ir panašios), gali mesti pinigus į būsimuosius plėtros planus poembarginėje Rytų erdvėje. Lietuvos įmonės negali rizikuoti, nuostolingai dirbti šiandien dėl miglotų ateities perspektyvų. Geriausia vėtrungė, rodanti, kur krypsta mūsų eksportuojų žvilgsniai – didžiausios pasaulinės žemės ūkio ir maisto parodos. Birželio 26–29 dienomis maisto ir gėrimų parodoje „Summer Fancy Food Show“ („Fantastiška vasaros maisto mugė“) Niujorke dalyvavo 15 mūsų bendrovių, o Maskvos „Prodexpo“ – tik 2–3 vietoj kažkada važiuodavusių trisdešimties“, – aiškino Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius G. Bagušinskas.
Šaldytų gaminių rinkos panika
Pasklidus įtarimams apie bendrovės „Judex“ užkulisinius bandymus sugrįžti į Rusijos rinką pasitelkus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovybę, iki pirmųjų pokalbių su teisėsaugininkais „Judex“ politinis globėjas Seimo narys Petras Gražulis didžiavosi, kad yra labai galingas, nes sugebėjo „Judex“ virtinius įsiūlyti Rusijai, o Vyriausybė išleidžia milijonus eurų, nelabai sėkmingai ieškodama naujų rinkų Lietuvos maisto produktų eksportuotojams. Dabar P. Gražulis ir „Judex“ administracija davę tylos įžadą (siciliškai – „omertą“). Jų mobilieji telefonai išjungti. „Judex“ tinklalapis „miręs“.
Lietuvos šaldytų pusgaminių rinką dabar apskritai apėmęs nedidelis drebulys. Didžkukulių, balandėlių, žemaičių blynų gamintojai baiminasi, kad ir jų produktuose nepriklausomi tikrintojai higienistai nerastų salmonelių, žarnyno lazdelių, listerijų.
Rusija pakurstė konkurencinę kovą Lietuvoje?
Kauno rajone koldūnus, virtinius gaminusiai bendrovei „Arvum“ ilgai vadovavęs Jonas Slizickas galvoja, kad „Judex“ istorija – Lietuvos šaldytų gaminių rinkoje verdančios įnirtingos konkurencinės kovos atgarsis. „Didžiausi trys banginiai (gal teisingiau būtų vadinti – koldūnai) – Joniškio „Miltinukas“, Kauno bendrovės „Liūtukas ir ko“ bei „Judex“. Šie milžinai suvalgė regioninius gamintojus. Tokius, kaip mes. O pribaigė mus prekybos centrai, kuriems nereikėjo įvairesnių gaminių. Rusijai išvarius „Judex“, Lietuvos rinkoje pasidarė labai ankšta. Nežinau, kaip „Liūtukas ir ko“ įsiteks po ta pačia saule su „Judex“…“ – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino J. Slizickas, įtariantis, kad konkurentai kažkada jo įmonės produkciją buvo užkrėtę salmonelėmis.
Baltarusija – tarpinė stotis
Pernai gegužės pabaigoje į Lietuvą netikėtai atvyko Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos inspektoriai, jie tikrino mėsą perdirbančią „Krekenavos agrofirmą“, tačiau spėlionės, kad įmonei bus leista grįžti į Rusiją, netrukus išsisklaidė. Nuo to laiko apie rusų tikrintojų vizitus nebegirdėti.
Tačiau, „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, beveik visos stambiosios lietuviškos pieno ir mėsos perdirbimo įmonės turi leidimus prekiauti Baltarusijoje. Iš ten Muitų sąjungos kanalais galima patekti į
Rusiją.
Vieniems nuostoliai, kitiems – pelnas
„Embargas nuo pat pradžių netaikytas tam tikriems produktams. Rusiška draudžiamų įvežti prekių kodų sistema gana paini. Riešutus, aliejų į Rusiją galima vežti. Suprantama, kiekiai nedideli. Baltarusiškas kanalas („gyvybės kelias“) veikė iki praėjusių metų pabaigos. Rusijai reikalaujant praktiškai uždarytas. Bet mūsiškiai išradingesni už italus, geriau perpratę Rytų politinę ir verslo kultūrą. Net suomiams sunkiau nei mūsų verslininkams apeiti Rusijos draudimus. Tačiau kai kas ir Vakaruose pelnosi iš embargo. Labai padidėjo šveicariškų sūrių eksportas į Rusiją. Prancūzų sūrininkus, kurie anksčiau užversdavo Rusijos rinką savo „kamamberais“ (minkštais riebiais sūriais), graužia pavydas, todėl jie spaudžia savo prezidentą ir vyriausybę susitarti su Maskva (atšaukti „kvailas“ sankcijas – red. past.)“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „Danske“ banko vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Algimanto SNARSKIO piešinys
