Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Panevėžio regionas yra vienintelis, kuriame neteikiamos radioterapijos paslaugos. Onkologiniai ligoniai priversti vykti gydytis į Šiaulius, Vilnių, Kauną, sukardami šimtus kilometrų. Kelionėms lėšų neturintys pacientai šio gydymo iš viso atsisako.
Prieš porą metų vėžiu sergantiems Panevėžio apskrities gyventojams įsižiebė viltis, jog netrukus spindulinis gydymas jiems taps prieinamesnis. Tačiau dabar ši viltis ruošiama laidoti. Europos Sąjungos fondo lėšas, planuotas skirti radioterapijos paslaugų plėtrai Panevėžio ligoninėje, norėtų priglobti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gydymo įstaigos. Sveikatos apsaugos viceministrai tam norui linkę pritarti.
Panevėžio regionui nušvito viltis
„Panevėžio regionas dabar yra vienintelis, kuriame teikiamos tik chemoterapijos, bet ne radioterapijos, paslaugos. Ne tik Panevėžio krašto, bet ir Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Rokiškio gyventojai priversti vykti gydytis į Šiaulius, Vilnių, Kauną. Pacientai, neturintys finansinių galimybių apmokėti kelionę savo lėšomis, apskritai atsisako gydymo. Neužtikrinamas radioterapijos paslaugų prieinamumas neigiamai veikia epidemiologinius rodiklius“, – sako Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas.
Lygiai prieš porą metų sveikatos apsaugos ministras patvirtino Nacionalinę vėžio kontrolės ir profilaktikos 2014–2025 metų programą, nustačiusią onkologinių ligų prevencijos ir efektyvaus gydymo užtikrinimo veiksnius, taip pat – Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planą. Programoje numatyta Panevėžio ligoninėje pradėti teikti spindulinės terapijos paslaugas.
Paraginta Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM), Panevėžio ligoninė noriai ėmėsi rengti projektą paramai gauti pagal ES fondo lėšomis numatomas finansuoti priemones onkologijos srityje. 4,5 mln. eurų vertės investiciniu projektu buvo numatyta pastatyti ir rekonstruoti esamas ligoninės patalpas, jas pritaikant radioterapijai, įsigyti vieną linijinį greitintuvą.
Pasak I. Dorošo, onkologinių pacientų skaičius regione auga, todėl ligoninė planuoja atlikti apie 3,5 tūkst. radioterapijos procedūrų per metus, numato, kad gydysis apie 1 300 pacientų. Šis skaičius gautos remiantis duomenimis apie chemoterapijos paslaugas gaunančius pacientus.
„Radioterapijos paslaugas planavome pradėti teikti po 36–38 mėnesių. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje taikoma spindulinė terapija sukurtų prielaidas pasiekti 10 proc. piktybinių navikų sumažėjimo šalyje tiks-
lą“, – mano I. Dorošas.
Ministerija suabejojo
Dabar priartėjo lemiamas etapas, kai ministerijos ES paramos skyrius turi pateikti Finansų ministerijai galutinai suderinti ES fondo lėšomis numatomų finansuoti priemonių onkologijos srityje aprašymus ir, suderinus priemones, 2014–2020 metų ES fondų investicijų stebėsenos komitetui teikti tvirtinti projektų atrankos kriterijus. Ir tuo lemiamu etapu SAM staiga sugrįžo prie diskusijos, ar verta teikti spindulinės terapijos paslaugas Panevėžio ligoninėje.
Tas klausimas buvo svarstomas birželio 7 dieną ministerijoje surengtame pasitarime. Jame dalyvavo viceministrai Valentin Gavrilov ir Jūratė Sabalienė, ministerijos ES paramos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Suveizdienė, Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, Panevėžio ligoninės atstovai ir Panevėžio ligoninei numatytą skirti paramą pasidalyti suinteresuotų gydymo įstaigų vadovai. Išskyrus panevėžiečius, visi kaip vienas pasisakė prieš radioterapijos paslaugų plėtrą Panevėžio regione.
„Kadangi yra abejonių dėl spindulinės terapijos paslaugų teikimo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, negalime perduoti galutinių dokumentų derinti Finansų ministerijai, teikti tvirtinti atrankos kriterijų. Ir tai gali turėti įtakos projektų įgyvendinimo pradžiai“, – sakė A. Suveizdienė.
Norėtų atsinaujinti Panevėžio regiono sąskaita
Pasitarime Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius pasiskundė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje, kur pacientų srautai dideli, visu pajėgumu veikiantys medicininiai prietaisai yra nusidėvėję. Todėl ES fondo lėšas jis pasiūlė panaudoti perkant linijinį greitintuvą įstaigai, jau turinčiai visą reikalingą infrastruktūrą.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė suabejojo dėl Panevėžio ligoninės prognozuojamo pacientų skaičiaus. Kauno klinikos per metus priima per 2 000 onkologinių pacientų. Jos manymu, tikėtina, kad Panevėžio ligoninėje galėtų būti tik apie 300–400 pacientų per metus. „Radioterapijos paslaugų infrastruktūra – tai ne tik patalpos ir linijinis greitintuvas, reikalingi ir atitinkami žmogiškieji ištekliai. Didelė problema paruošti medicinos fizikus, jie dažniausiai rengiami užsienyje pačios įstaigos lėšomis“, – sakė profesorė. Ji taip pat pasiūlė stiprinti įstaigas, jau turinčias visą radioterapijos paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus vedėjas Jonas Gečas patikino, jog turint vieną linijinį greitintuvą neįmanoma užtikrinti paslaugų kokybės. Tai esą įrodanti Šiaulių ligoninės patirtis – kol ši įstaiga turėjo tik vieną linijinį greitintuvą, šiam sugedus 2–4 savaitėms sutrikdavęs paslaugų teikimas, pacientai turėdavę vykti į kitas įstaigas.
J. Gečas suabejojo dėl Panevėžio ligoninės prognozuojamo pacientų skaičiaus, nes didesnį kraštą aptarnaujanti Šiaulių ligoninė per metus priima 580 pacientų. Šiauliai, anot J. Gečo, galėtų padidinti savo turimų prietaisų naudojimo efektyvumą ir priimti daugiau pacientų, be to, jau norėtų įstaigoje esantį seną prietaisą pakeisti naujesniu.
Kad be dviejų linijinių greitintuvų neverta tikėtis tinkamų radioterapijos paslaugų, šiauliečiui pritarė ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas. Jo vadovaujama įstaiga per dieną padaranti iki 120 procedūrų ir per metus priimanti 1 300 pacientų. A. Česo nuomone, Panevėžio ligoninė per dieną nesulauksianti 100 pacientų, tad ir investicija nebūsianti prasminga. Jis pasiūlė remtis kitų šalių pavyzdžiu, kur investuojama į specializuotus centrus bei į pacientų logistiką, nes atvežti pacientą atlikti brangią procedūrą esą pigiau nei kurti daug brangių centrų.
Trūkumų daugiau nei privalumų?
V. Zaksas pasitarimo dalyvius informavo, kad Šiaulių ligoninė jau esanti „ant ribos“ – jos priimamų 580 pacientų nepakanka. Šių metų pradžioje dėl mažo pacientų skaičiaus ligonių kasos buvo priverstos didinti paslaugos kainą. „Panevėžio regionas yra mažesnis už Šiaulių, tad ir pacientų nepakaks. Be to, pradėjus veikti penktam radioterapijos centrui, dalis pacientų nevyks į įstaigas, kuriose gydosi dabar, taip pat – ir į Šiaulius. Todėl pacientų kitose įstaigose sumažės, medicinos prietaisai nebus efektyviai naudojami. Tada problemų turėsime dviejose įstaigose – ir Šiaulių, ir Panevėžio ligoninėje“, – savo nuomonę išdėstė ligonių kasų atstovas.
Viceministrės J. Sabalienės nuomone, už tą patį paslaugų skaičių mokant didesnę kainą, neefektyviai išnaudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos. Jos esą galėtų būti panaudotos kitoms paslaugoms kitiems pacientams apmokėti.
Apibendrindamas pasitarimą, viceministras V. Gavrilov įžvelgė tik du radioterapijos paslaugų plėtros Panevėžio regione privalumus: pirma, šios paslaugos būtų priartintos prie Panevėžio krašto gyventojų; antra, susiformuotų penktasis centras, kuriame būtų teikiamos ir chemoterapijos, ir radioterapijos paslaugos.
O trūkumų viceministrui pasirodė esą net keturis kartus daugiau: 1) labai didelės investicijos, brangus išlaikymas; 2) nebus suformuota visa radioterapijos paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra; 3) kils problemų dėl žmogiškųjų išteklių; 4) jau esančiuose centruose turimi medicinos prietaisai turi būti atnaujinami arba perkami papildomi; 5) pradėjus teikti radioterapijos paslaugas Panevėžio ligoninėje, sumažėtų pacientų kitose įstaigose, todėl šių įstaigų resursai nebūtų visiškai išnaudojami; 6) Panevėžio ligoninėje, nepaisant didelių investicijų, nebus pasiektas optimalus pacientų skaičius, o Šiaulių ligoninė, jei joje sumažės pacientų, bankrutuos; 7) bandant nepakankamą pacientų skaičių kompensuoti didesnėmis PSDF biudžeto išlaidomis, jos bus neracionaliai naudojamos, nukentės kitos paslaugos, kiti pacientai; 8) radioterapijos paslaugų prieinamumas Panevėžio krašto gyventojams gali būti padidintos logistikos sprendimais.
Su pasitarimo rezultatais V. Gavrilov supažindino sveikatos apsaugos ministrą.
Panevėžiškių lūkesčiai būtų apvilti
Nacionalinės vėžio kontrolės ir profilaktikos 2014–2025 metų programos koregavimas Panevėžio apskrities žmonių nenaudai čia sukėlė nemažai nerimo.
„Sveikatos netolygumų mažinimo programos esmė ir prasmė, mano supratimu, ir yra priartinti sveikatos priežiūros paslaugas prie žmonių. Patvirtindama šią programą SAM ir Vyriausybė sukūrė pagrįstą lūkestį, jog Panevėžio apskrityje pagerės spindulinės terapijos prieinamumas, ir numatė būdus bei priemones šiam lūkesčiui įgyvendinti. Pakeitus programą gali nukentėti Panevėžio krašto žmonių viešasis interesas gauti taip reikalingą gydymą spinduline terapija Panevėžio ligoninėje“, – sako I. Dorošas.
Jam yra visiškai suprantamas šią paslaugą jau teikiančių gydymo įstaigų noras už spindulinės terapijos paslaugos prieinamumui didinti skirtas lėšas atnaujinti jau turimas šio gydymo bazes. „Tačiau tai neturi būti daroma Panevėžio apskrities žmonių sąskaita. Juolab kad ir šiai programai skirtos lėšos turėtų būti naudojamos paslaugų plėtrai, prieinamumui gerinti, o ne jau šias paslaugas teikiantiems medicinos centrams atnaujinti“, – mano Panevėžio ligoninės vadovas.
Kol galutinis sprendimas dar nėra priimtas, į SAM ministrą Jurą Poželą raštu kreipėsi 8 parlamentarai, atstovaujantys įvairioms partijoms – Vytautas Saulis, Aleksandras Zeltinis, Domas Petrulis, Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas, Sergejus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Petras Narkevičius. Jie prašo ministro nekeisti Nacionalinės vėžio kontrolės ir profilaktikos programos ir taip užtikrinti Panevėžio krašto žmonėms galimybę gauti gydymą spinduline terapija jiems artimiausioje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Autorės nu
otrauka
Reklama: logistikai.lt
